Profsąjungų rūmai, kurių tuoj nebeliks: pasižiūrėkite istorinius kadrus ir tai, kaip jie viduje atrodo dabar

Tauro kalnas, ant kurio įsikūrę Profsąjungų rūmai, savo pavadinimą greičiausiai gavo dėl dalį žemės ant kalno valdžiusio savininko, kurio pavardė buvo Boufallas.

Jo vardu aplinkiniai gyventojai ėmė vadinti ir patį kalną. Rengiant pirmąjį lietuvišką gidą po Vilnių šis pavadinimas buvo tiesiog pažodžiui išverstas kaip „tauras“.

Luko Balandžio nuotr.

Profsąjungų rūmai iš paukščio skrydžio.

nežinomo autoriaus nuotr.

XX a. pradžioje ant Tauro kalno, tuomet dar neapstatytoje ir tuščioje vietoje, žymūs lietuvių tautos veikėjai, tokie kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Jonas Basanavičius, nutarė įkurti Tautos namus. Jie turėjo tapti Lietuvos kultūros centru.

Apie tai paskelbta 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos steigiamajame susirinkime. Šiuo tikslu buvo sėkmingai surinkta pinigų, o iš jų 1911 m. nupirktas tuščias sklypas. Tačiau įgyvendinti idėją sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, o vėliau – Vilniaus okupacija.

www.vilnius.skynet.lt nuotr

Kapinės, XX a. pradžia.

Dalis pastato buvo statoma ant šalia veikusių senų, tuomet jau apleistų evangelikų liuteronų kapinių teritorijos. Todėl pasakojama, kad įrengiant pamatus statybininkai dažnai rasdavo žmonių kaulų.

Žurnalas Švyturys, 1960

Tauro kalno išplanavimo projektas. Žurnalas „Švyturys“, 1960.

nežinomo autoriaus nuotr.

Vilnius, buvusi Liuteronų koplyčia. 1973 metai.

„Literatūra ir menas“ nuotr. 1960m.

Socialistinio istorizmo stiliaus Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai, geriau žinomi kaip tiesiog Profsąjungų rūmai, duris atvėrė 1963 m. gruodį. Statybos vyko kone dešimtmetį: statyti rūmus pradėta dar 1956 m.

D.S.Smirnovos nuotr.

Tiltas per Nerį, tolumoje matosi Profsąjungų rūmai. 1966 m. 

nežinomo autoriaus nuotr.

Viena iš retesnių nuotraukų, kur Lenino paminklas iš nugaros, o fone – Profsąjungų rūmai. Dažniausiai paminklas būdavo fotografuojamas iš priekio arba šono.

Luko Balandžio nuotr.

Rūmai turėjo kupolą, dalijusį rūmus į kairįjį ir dešinįjį sparną.

Luko Balandžio nuotr.

1988 m. būtent šiuose rūmuose buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Jau nepriklausomoje Lietuvoje rūmai buvo perduoti profesinių sąjungų žinion. Juose veikė ne tik profsąjungų, tokių kaip Lietuvos darbo federacija ar „Solidarumas“, būstinės, bet ir įvairios organizacijos.

Mariaus Baranausko nuotr.

Ugniagesių pratybos prie Profsąjungų rūmų 1974 m.

Valdo Kopūsto nuotr.

2004 m. dalyje pastato kilo didžiulis gaisras. Dalis pastato sugriuvo, didelė dalis vidaus – dešinysis rūmų sparnas – išdegė iki sienų ir pamatų. Ši rūmų dalis taip ir nebuvo suremontuota. Tuomet gaisrininkai įtarė, kad patalpos galėjo būti padegtos tyčia.

Valdo Kopūsto nuotr.

2004-12-03 Vilniuje degė Profsąjungų rūmai, rūmus gesino apie 70 ugniagesių.

Valdo Kopūsto nuotr.

Po gaisro dalis rūmų buvo parduoti bendrovei „VIPC Vilnius“. Likusią rūmų dalį „VIPC Vilnius“ įsigijo 2006 m.

Juliaus Kalinsko nuotr.

Rūmuose toliau kurdavosi patys įvairiausi nuomininkai. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo čia veikė baikerių klubas, gėjų klubas, muzikos klubai „Metro“, „Pelėda“ ir kiti. Taip pat čia yra arba buvo įsikūrę dailininkai, dizaineriai, šokių studija ir net bioenergetikai. Rūmus papuošė gatvės meno kūriniai.

Juliaus Kalinsko nuotr.

52 metus ant Tauro kalno veikęs sendaikčių turgus, 2016 m. išsikėlė į kitas vietas.

Scanpix nuotr.

52 metus ant Tauro kalno veikęs sendaikčių turgus, 2016 m. išsikėlė į kitas vietas.

Luko Balandžio nuotr.

Įėjimas į naktinį klubą „Pelėda“, įsikūrusį Profsąjungų rūmuose.

Luko Balandžio nuotr.

Šiuo metu nuomojamos patalpos kūrybininkams.

Luko Balandžio nuotr.

Sena sekcija.

Luko Balandžio nuotr.

Repeticijų salė.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmai.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmų sudegusios dalies griuvėsiai.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmai iš paukščio skrydžio.

Luko Balandžio nuotr.

Kadaise veikęs kioskas.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmai.

Luko Balandžio nuotr.

Apdegusios dalies konstrukcijų likučiai.

Luko Balandžio nuotr.

Apdegusios dalies griuvėsiai.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmai.

Luko Balandžio nuotr.

Apdegusios dalies griuvėsiai.

Luko Balandžio nuotr.

Piešiniai ant sienos.

Luko Balandžio nuotr.

Apgriuvusi dalis iš viršaus.

Luko Balandžio nuotr.

Apgriuvusi dalis.

Luko Balandžio nuotr.
 Profsąjungų rūmai.
Luko Balandžio nuotr.

Profsąjungų rūmuose rasti A.Stoškaus vitražai.

Luko Balandžio nuotr.

Rūmai turėjo kupolą, dalijusį rūmus į kairįjį ir dešinįjį sparną.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmų sudegusios dalies griuvėsiai.

Luko Balandžio nuotr.

Darbų saugos knyga.

Luko Balandžio nuotr.

Vaizdas iš kitos kolonų pusės.

Luko Balandžio nuotr.

Apgriuvusi dalis.

Luko Balandžio nuotr.

Rūmuose buvo 1000 vietų salė. Juose netrukus ėmė kurtis saviveiklos kolektyvai – žydų teatras, choras, orkestras, šokių studija.

Žygimanto Gedvilos nuotr.

Kolekcijos „Madam pareis vėliau.. 2018“ pristatymas Profsąjungų rūmuose.

Žygimanto Gedvilos nuotr.

Kolekcijos „Madam pareis vėliau.. 2018“ pristatymas Profsąjungų rūmuose.

Žygimanto Gedvilos nuotr.

Kolekcijos „Madam pareis vėliau.. 2018“ pristatymas Profsąjungų rūmuose.

Luko Balandžio nuotr.

Pagrindinės salės kolonos.

Luko Balandžio nuotr.

Užsilikusios vakarėlių dekoracijos.

Luko Balandžio nuotr.

Senas fotelis tarp griuvėsių.

Luko Balandžio nuotr.

Pagrindinis įėjimas.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmai iš paukščio skrydžio.

Luko Balandžio nuotr.

Apgriuvusi dalis iš viršaus.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmų viršutinė dalis.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmų galinė dalis.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmai.

Luko Balandžio nuotr.

Sugriuvę laiptai.

Luko Balandžio nuotr.

Ant sugriuvusių laiptų dygstanti žolė.

Luko Balandžio nuotr.

Prie apgriuvusios pastato dalies prieiti draudžiama.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmai.

Luko Balandžio nuotr.

Profsąjungų rūmų kavinės indų likučiai.

Josvydo Elinsko nuotr.

Užgavėnių šventė ant Tauro kalno.

Juliaus Kalinsko nuotr.

Paskutinis oficialus renginys „Grand Velykos 2019“, vykęs Profsąjungų rūmuose.

Juliaus Kalinsko nuotr.

Paskutinis oficialus renginys „Grand Velykos 2019“, vykęs Profsąjungų rūmuose.

Juliaus Kalinsko nuotr.

Paskutinis oficialus renginys „Grand Velykos 2019“, vykęs Profsąjungų rūmuose.

Juliaus Kalinsko nuotr.

Paskutinis oficialus renginys „Grand Velykos 2019“, vykęs Profsąjungų rūmuose.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmai.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmai.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmai.

Luko Balandžio nuotr.

 Profsąjungų rūmai.

Luko Balandžio nuotr.

Apdegusios dalies griuvėsiai.

Luko Balandžio nuotr.

Apdegę šviestuvai.

Luko Balandžio nuotr.

Sudegusios dalies mechanizmų liekanos.

Luko Balandžio nuotr.

Sudegusios dalies mechanizmų liekanos.

Luko Balandžio nuotr.

Apdegusios dalies griuvėsiai.

„Baltic Architects Group“ vizualizacija

Architektai pasiūlė Tautos namų ant Tauro kalno viziją.

Pastato vietoje Vilniaus valdžia su Kultūros ministerija ketina įrengti Nacionalinę koncertų salę, kurios statybos galėtų atsieiti beveik 50 mln. eurų. Jau paskelbtas salės architektūrinės idėjos koncertas.

Planuojama, kad salė bus daugiafunkcis menų centras, kuriame reziduotų orkestras. Be didžiosios salės, kuri turėtų talpinti 1500 žmonių ir kurioje vyktų akustinės muzikos koncertai, numatoma ir daugiafunkcė 500 vietų salė.

„Baltic Architects Group“ vizualizacija

Architektai pasiūlė Tautos namų ant Tauro kalno viziją. 

Pastato vietoje Vilniaus valdžia su Kultūros ministerija ketina įrengti Nacionalinę koncertų salę, kurios statybos galėtų atsieiti beveik 50 mln. eurų. Jau paskelbtas salės architektūrinės idėjos koncertas.

Planuojama, kad salė bus daugiafunkcis menų centras, kuriame reziduotų orkestras. Be didžiosios salės, kuri turėtų talpinti 1500 žmonių ir kurioje vyktų akustinės muzikos koncertai, numatoma ir daugiafunkcė 500 vietų salė.

„Baltic Architects Group“ vizualizacija