Vidmantas Balkūnas

Fotografuoti ir rašyti straipsnius pradėjau dar būdamas paaugliu – prieš 25 metus. Prieš 15 m. pradėjau profesionalaus žurnalisto kelią – tapau dienraščio „Lietuvos rytas“ fotografu, vėliau tapau „15min“ rašančiu fotožurnalistu.

Rengiant reportažus ir atliekant tyrimus neretai tenka tapti universaliu žurnalistu – rinkti informaciją, rašyti tekstus, fotografuoti, filmuoti, o kartais ir prodiusuoti įvairius projektus.

Neturiu tikslo patekti į užsienio žiniasklaidą, tačiau nuotraukos ar filmuoti vaizdai buvo publikuoti tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip „The Wall Street Journal“, „The New York Times“, „Die Zeit“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „Süddeutsche Zeitung“, BBC, AFP ir kt.

Jau dirbdamas nacionalinėje žiniasklaidoje žurnalistines žinias gilinau Vilniaus universitete ir čia įgijau aukštąjį išsilavinimą. Šiuo metu studijuoju analitinės žurnalistikos magistro programoje. 

Fotografijos pelnė 9 auksinius kadrus už geriausias metų fotožurnalistikos nuotraukas ir reportažus. Tuo pačiu ir pačiam tenka vertinti fotografijos konkursų dalyvių bei studentų baigiamųjų darbų nuotraukas.

Sunku nusakyti mane dominančią sritį. Traukia vietos ir situacijos, į kurias paprastai sunku patekti arba tiesiog niekas ten nenori eiti. Tuo pačiu įdomu prakalbinti žmones, kurie nemėgsta žurnalistų ir nenori viešinti savo veiklos. Patinka ieškoti naujų formų renkant, analizuojant ir pateikiant skaitytojui informaciją – nesvarbu tai būtų slaptų kamerų naudojimas, palydovinių vaizdų analizė ar teisėsaugos metodikos taikymas žurnalistiniuose tyrimuose.

Jeigu reiktų prisiminti labiausiai įstrigusius žurnalistinius darbus ir vietas, kuriose teko dirbti, tai neabejotinai reiktų paminėti karo zonas – Kosovą, Afganistaną, Kalnų Karanachą ir Ukrainą. Taip pat įstrigo darbas per migrantų krizę keliaujant su jais nuo Sirijos sienos iki Vokietijos, darbas pabėgėlių stovyklose Graikijoje, Italijoje, teroristinių išpuolį patyrusiame Briuselyje ir kt.

Ne ką mažiau iššūkių kėlė ir mane patį įtraukė reportažai ir pačioje Lietuvoje – darbas potvynio zonoje, nelegalių migrantų krizė pasienyje, operacijos su slaptosiomis tarnybomis ir interviu su kontrabandininkais, narkotikų pardavėjais, skinhedais, narkomanais ir prostitutėmis.

Būtent tokiuose reportažuose ir matau savo darbo prasmę – parodyti ir papasakoti skaitytojams tai, ko jie patys turbūt niekada nepamatys ir nepatirs.