„Erotiniai leidiniai ir taip turėjo savo atskirą priežiūros įstatymą, bet leidiniai homoseksualiems žmonėms patyrė dvigubą priežiūrą“, – apie pirmąją spaudą Nepriklausomybės pradžioje, skirtą Lietuvos LGBT bendruomenei kalba Vilniaus universiteto istorijos mokslų doktorantė Kotryna Bėčiūtė.
„Pastebiu, kad socialinėje medijoje, ypač „TikTok“, žmonės, atsitikus bet kokiam įtemptam įvykiui, jau sako, kad išgyvena potrauminį streso sindromą“, – stebisi Kolumbijos universiteto JAV klinikinės psichologijos profesorius George'as A. Bonanno, daugiau nei tris dešimtmečius tyrinėjantis žmonių atsparumą traumoms. Lietuvoje profesorius pristatė neseniai pasirodžiusią knygą – „Atsparumo galia“ (išleido „Baltos lankos“).
2025 m. Lietuvos muziejai sulaukė 6 019 897 lankytojų. Tai 1,3 proc. daugiau nei 2024 m., kai sulaukta 5 940 180 lankytojų (2023 m. – 5 757 057). Šį skaičių sudaro pavieniai ir organizuoti lankytojai, fondų lankytojai, edukacinių užsiėmimų bei muziejų organizuotų renginių lankytojai ir dalyviai, – skelbia Kultūros ministerija.
Nauja savaitė – naujos scenos istorijos. Teatro salėse vėl skambės juokas, muzika ir stiprios emocijos: nuo lengvų komedijų iki įtemptų dramų ar įspūdingų koncertinių pasirodymų. Jei ieškote idėjos vakarui ar savaitgalio planams, šiame „Norfos“ gide rasite artimiausius spektaklius ir renginius, kuriuos verta įtraukti į savo kalendorių.
Vyriausybėje pirmadienį bus pagerbti kultūros ir meno premijų laureatai, tarp jų ir viena iš kultūros bendruomenės protestų organizatorių, šiuolaikinio šokio bei scenos meno kūrėja Gintarė Masteikaitė.
Pirmojo LDK leidėjo, spaustuvininko Pranciškaus Skorinos Vilniuje 1522 metais išleistas psalmynas netikėtai buvo surastas Vokietijos Veimaro kunigaikštienės Anos Amalijos bibliotekoje. Šį atradimą padarė Baltarusijos tyrėja Olga Šutova, – apie tai skelbia leidinys „Nashaniva“.
Prasidedančio „Kino pavasario“ programoje – ir Artimųjų rytų akcentai. Vienas populiariausių filmų programoje jau dabar – Irano režisieriaus Jafaro Panahi juosta „Tiesiog atsitikimas“. Festivalio programos sudarytojai pasakoja ne tik apie šį filmą, bet ir apie Irano kiną apskritai bei kūrėjų gyvenimo sąlygas.
XIX amžiaus viduryje Lietuvos valstybės politiniame žemėlapyje jau nebuvo. Tačiau egzistavo moterų, kurios veikė, kūrė ir kalbėjo Lietuvos vardu. Viena jų – grafienė Idalija Adelaidė Sobianskytė-Broel-Pliaterienė (1808–1891).
Viekšnių vaistinės muziejus bus įtrauktas į Europos istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų kultūros kelią, šią savaitę pranešė Mažeikių rajono savivaldybė.
Su rašytoja susitinkame vienoje iš Vilniaus knygų mugės salių, kur Jevhenija Kuznecova atvyko pristatyti itin mėgstamu ir skaitomu Lietuvoje tapusio romano „Kopėčios“. Jame – su humoru ir neslepiama ironija pasakojama apie ukrainiečius, karo pradžioje priverstus bėgti iš savo šalies. Jautriai šalies dvasią atskleidusi rašytoja ir pati grįžta į tėvynę net su vaikais, nors ir prisipažįsta dažnai sau užduodanti klausimą – kam?
Pavasariui vis drąsiau žvilgtelint pro langus, mūsų televizinis langas irgi siūlo šiltų, intriguojančių ir netgi karštą vasarą pranašaujančių pramogų. Todėl nelikite ant ledo, pakalbėkite su draugu ar net psichoterapeutu ir panerkite į naujus nuotykius ir intrigas, kol dar lauke ilgėliau būtų neįmanoma arba nesinori.
Artėjant kovo 8-ajai, verta atsiversti knygas, kuriose kalbama apie moterų stiprybę, kovą už savo teises. Knygos – tai veidrodžiai, kuriuose atpažįstame moterį, kovojančią, ieškančią meilės, kuriančią karjerą ar tiesiog bandančią rasti pusiausvyrą tarp daugybės gyvenimo vaidmenų.
Lietuvos nacionalinis muziejus išleido japonų antropologo Kazuhiko Sawados monografiją „Bronislovas Pilsudskis. Žmogus, vadintas ainų karaliumi“. Tai pirmoji išsami vieno svarbiausių ainų tautos kultūros ir kalbos liudytojų biografija lietuvių kalba. Ainai – sena Japonijos šiaurės Hokaido salos tauta, patyrusi ilgalaikę diskriminaciją ir kultūrinę atskirtį, dėl kurios jų kalba ir tradicijos beveik išnyko, rašoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime žiniasklaidai.
Didmiesčiuose kultūros pasiūla dažnai yra ranka pasiekiama, tuo tarpu mažesnėse savivaldybėse ar kaimiškose vietovėse ji neretai apsiriboja pavieniais renginiais, ribota meno sričių įvairove ar informacijos stoka. Kultūros pasiekiamumas regionuose išlieka viena ryškiausių kultūros politikos temų, apimančių ne tik geografinius atstumus, bet ir socialinius, ekonominius skirtumus.
Ką jaučia ambicinga moteris, amžiams likusi savo vyro – genijaus – šešėlyje? Kiek pajėgi atlaikyti meilė atsidavus jai net po mylimo žmogaus netekties? Ansamblis „Lietuva“ scenoje prikelia dar vieną pasakojimą apie istorines asmenybes – nuo kovo 5-6 d. pristatomas naujas šokio spektaklis „Sofija“, – skelbiama ansamblio pranešime spaudai.
Eidamas 79-uosius metus kovo 5 d. mirė poetas, „Poezijos pavasario“ laureatas Jonas Kalinauskas, – šią žinią savo „Facebook“ paskyroje pranešė jo sesuo, rašytoja Danutė Kalinauskaitė.