Neskaidriausios viešųjų pirkimų sritys – statyba ir medicina

Rizikingiausių viešųjų pirkimų proceso sričių, kuriose didžiausia piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tikimybė, tyrime iš viso dalyvavo 852 tiekėjai, užsiregistravę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Aktyviausiai apklausoje dalyvavo labai mažos įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, o įmonės metinės pajamos neviršija  6,9 mln. litų. Didžioji dalis (44,5 proc.) visų anketas užpildžiusių įmonių veikia Vilniaus apskrityje, aktyviausiai apklausoje dalyvavo prekybos ir statybos sektoriams priklausančių įmonių atstovai.

Beveik trečdalis (27,3 proc.) apklausoje dalyvavusių įmonių viešųjų pirkimų organizavimą Lietuvoje vertina palankiai arba labai palankiai, 32,43 proc. – nepalankiai arba labai nepalankiai, o daugiau nei 40,4 proc. apklaustųjų neturi nuomonės.

Palankiausiai viešųjų pirkimų organizavimą vertina vidutinės įmonės, nepalankiausiai – didelės. Pagal įmonių veiklos rūšį, nepalankiausiai viešuosius pirkimus vertina profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (teisinė ir apskaitos, architektūros ir inžinerijos veikla, konsultacijos, rinkos tyrimai, moksliniai tyrimai) bei viešinimo paslaugų atstovai, palankiausiai – žemės ūkio ir miškininkystės srityse veikiančios įmonės.   

Net 90 proc. apklaustųjų nurodė, kad labiausiai korupciniai sandėriai tikėtini rengiant kvalifikacinius reikalavimus. Dažniausiai viešųjų pirkimų organizatoriai taip suformuluoja reikalavimus, kad juos atitiktų tik jų proteguojama įmonė. Didžiausią tokių sandorių tikimybę įžvelgia viešinimo paslaugų atstovai. Ieškiniai teismui dažniausiai buvo teikiami taip pat dėl kvalifikacijos vertinimo.

Svarbiausios priemonės kovojant su korupcija viešuosiuose pirkimuose yra elektroniniai pirkimai ir įstatyminės bazės tobulinimas. Taip mano daugiau nei 40 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių.