Teksto autorius: Saulius Jakučionis

Mirusio tėčio svajonę tęsianti kaimo turizmo komplekso vadovė: samdomas vadovas neitų pjauti žolės

Kad nori būti verslininkė, 34-ių Ivona Klimašauskienė kalbėjo jau pirmosiose klasėse, kai matydavo pasipuošusį tėtį jam priklausiusiame restorane ir gražiai apsirengusias darbuotojas.

Galbūt tai ir lėmė ankstyvą darbą tėčio Marijano Nanevičiaus restorane, tačiau vėliau I.Klimašauskienė ieškojo savęs dirbdama ne šeimos versle ir netgi gyvendama emigracijoje.

 

„Karklėnai resort“

Sektorius: kaimo turizmas

Apyvarta: 200 tūkst. eurų

Darbuotojų skaičius: apie 20

Įkurta: 2005 

Įkūrėjas: Marijanas Nanevičius

Ivona Klimašauskienė 

Amžius: 34

Išsilavinimas: ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, ekonomikos bakalauras. Mykolo Riomerio universitetas, verslo vadyba, strateginis organizacijų valdymas – magistras

Pirmos pareigos šeimos versle: padavėja

Vadovavimą verslui perėmė: 2019

Laisvalaikis: Kelionės, koncertai, parodos, šou programos.

 

Vis dėlto prieš kiek daugiau nei dešimtmetį, tėčiui ėmus planuoti kaimo turizmo plėtrą Vilniaus rajone, I.Klimašauskienė sugrįžo į šeimos verslą ir pasiliko čia iki šiol.

Dabar ji vadovauja trijų kaimo turizmo sodybų kompleksui „Karklėnai Resort“, įsikūrusiame Vilniaus rajone už maždaug 20 kilometrų nuo sostinės centro.

I.Klimašauskienės verslo įpėdinystės pavyzdys tam tikra prasme gali atrodyti tipiškas ir normalus. Iki komplekso perėmimo dirbusi čia beveik dešimtmetį, ji vis labiau padėjo verslą įkūrusiam tėčiui.

Tačiau, nors ir sirgo sunkia liga, 2019 metais M.Nanevičius mirė gana netikėtai, taip ir nespėjęs galutinai perduoti visko dukrai.

„Karklėnai Resort“ įpėdinė šiandien sako tęsianti tėčio pradėtą darbą ne tik dėl pajamų šaltinio ar meilės pasirinktai sričiai, tačiau ir iš pagarbos jo atminimui.

Naujienų portalas 15min tęsia straipsnių ciklą „Verslo dinastijos: įpėdiniai“, siekdamas atskleisti, kokių pokyčių Lietuvos verslui atneš antroji verslininkų karta.

Apie tai pasakojame todėl, kad Lietuvoje prie įmonių vairo pastaraisiais metais stoja vis daugiau šeimos verslų valdymą iš juos įkūrusių tėvų perimusių atžalų.

Ivona Klimašauskienė
Žygimanto Gedvilos nuotr.

Paklaidžiojo, bet sugrįžo

Ankstyvesnėje vaikystėje abu I.Klimašauskienės tėvai buvo prekybininkai, vėliau jos tėtis vadovavo viešbučiui „Lietuva“, dar vėliau valdė kavinę sostinės centre.

Ji pasakojo visada stebėjusi tėtį, nes verslininko darbas atrodė itin žavus – įvairiais gyvenimo etapais dėl vis kitų priežasčių.

„Kai pirmą kartą pagalvojau apie tai, kad noriu būti verslininke, tada turbūt dar nesuvokiau, kas tai yra, – sakė moteris. – Augdama būdavau „Lietuvos“ viešbutyje, man ten barmenės visos gražios būdavo, tėtis gražus, pasipuošęs vaikščiodavo.

„Galvojau, ir aš taip noriu pasipuošti, vaikščioti ir su žmonėmis bendrauti“, – juokėsi ji.

Vilniuje, Fabijoniškėse gyvenusiai I.Klimašauskienei nuo pat mažų dienų pinigai nebuvo savaime suprantamas dalykas. Kiek ji prisimena, tėvai užgaidų netenkindavo, o norimiems daiktams sakydavo susitaupyti atsidedant senelių dovanotus pinigus, priduodant tarą ar plaunant indus tėčio vadovaujamoje kavinėje.

Karklėnai resort
Žygimanto Gedvilos nuotr.

Pasak pašnekovės, tai turbūt ir lėmė išlikusį paprastumą, kurį perėmė iš tėčio, irgi neleidusio sau pūstis.

Įvairių verslų turėjęs M.Nanevičius šio amžiaus pradžioje ėmė statyti pirmą kaimo turizmo sodybą, galėjusią talpinti keliasdešimt žmonių. Vystyti šį verslą jis ėmėsi paveldėtame dviejų hektarų sklype, kėlusiame didelius sentimentus dėl šiame kaime leistos vaikystės.

Pirmoji sodyba iškilo 2005 metais, tačiau tuomet 18-os būdama I.Klimašauskienė prisidėti prie verslo nedrįso.

Citata

Kitąmet ji įstojo į ekonomiką. Nors paauglystėje dirbo padavėja tėčiui priklausiusiame restorane, I.Klimašauskienė studijų metais nutarė paieškoti savęs savarankiškai – studijų metais dirbo vienoje įmonėje rinkodaros specialiste, vėliau įsidarbino draudimo kompanijoje, tačiau nė vienoje jų neišbuvo ilgiau kelių mėnesių.

Po vienerių studijų metų moteris vasarai buvo išvykusi į Airiją, kur dirbo vadybininke viename restorane. Visgi užsibūti svetur ji nenorėjo, nes ilgėjosi šeimos.

Galiausiai moteris 2009 metais sulaukė viliojančio pasiūlymo iš tėčio, su kuriuo nedvejodama sutiko.

„Jis pas mane atėjo ir pranešė, kad turi idėją dėl antros, didelės sodybos. Jis taip pasakė: jeigu tu su mumis, tai aš darau, bet jeigu tu nenori, tai aš vienas nedarysiu“, – prisiminė I.Klimašauskienė.

Karklėnai resort
Žygimanto Gedvilos nuotr.

Pasistatė savo

I.Klimašauskienės darbas šeimos versle nuo pat pradžių neapsiribojo viena funkcija – jai teko tiek rašyti projektą Europos Sąjungos (ES) paramai gauti antrosios sodybos statybai, tiek kartu su tėvu organizuoti pačius statybos darbus.

Vėliau, Didžiajai Karklėnų sodybai jau atvėrus duris 2010-aisiais, moteris užsiėmė klientų paieška ir rinkodara.

Ji pasakojo vis labiau įsitraukusi į verslą, kol galiausiai nusprendė savais resursais pasistatyti trečią – paskutinę – sodybą.

Pasidalinusi su tėčiu idėja, kad kaimo turizmo kompleksui reikėtų tarpinio varianto tarp mažos pirmosios ir antros didelės sodybos, ji sulaukė tėčio palaiminimo. Ši sodyba, pavadinimu Karklėnų oazė, pradėjo veikti 2016 metais.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Bėgant metams, pasakojo I.Klimašauskienė, tėtis vis daugiau atsakomybių perduodavo jai: „Čia aš tau padedu, nebe tu man“, – prisimena tėtį sakant verslininkė.

Įpėdinė tvirtina galop supratusi, kad M.Nanevičius ruošiasi kompleksą perduoti jai. I.Klimašauskienė teigė, kad bręsdama ir vis labiau pažindama tėtį ji suprato, kad kitaip nė negalėjo būti.

„Jis labai mylėjo šitą vietą. Kai mes jau čia dirbome kartu, po visų pobūvių, vestuvių atsisėsdavome, tėtis dažnai sakydavo, koks jis ramus, laimingas, kad man tai patinka, kad aš susitvarkau“, – sakė ji.

Pasak I.Klimašauskienės, 2018 metais tėtis tapo konkretesnis ir žadėjo perduoti verslą 2019 metais. To padaryti pats jis taip ir nespėjo – M.Nanevičius 2019-aisiais mirė po sunkios ligos.

Anot „Karklėnai Resort“ įpėdinės, sunkiausia buvo tęsti veiklą iš karto po netekties.

„Tėtis man buvo ne tik kolega, bet ir geriausias draugas, bet palūžti negalėjau – tėtį laidojome penktadienį, o šeštadienį turėjome vestuves. Tiems žmonėms yra šventė ir jie švenčia vietoje, kuri pastatyta paties tėčio rankomis. Negali jo nuvilti“, – sakė I.Klimašauskienė.

„Jau garbės reikalas tampa išsaugoti tai, kas buvo sukurta, nes kiekvienas kampas yra jo paliestas, kiekviena vieta kažką primena ir turi asociacijas su kažkokiais įvykiais“, – pridūrė ji.

Įpėdinė tvirtino, kad iki šiol prisimena tėtį per kiekvieną stresinę situaciją darbe.

„Kai aš nebeturiu jokių atsakymų, man visada atrodo, kad tėtis žinotų, ką daryti“, – kalbėjo verslininkė.

Karklėnai resort
Žygimanto Gedvilos nuotr.

„Lyg mano pačios vestuvės“

I.Klimašauskienė gyvena name prie pat savo valdomų sodybų. Išėję į kiemą, Didžiosios Karklėnų sodybos svečiai gali matyti šiltnamį, kur kartu gyvenanti jos mama augina agurkus ir pomidorus. Dalia Nanevičienė taip pat dirba šeimos versle – čia ji atsakinga už svečių maitinimą ir aplinkos priežiūrą bei dekoracijas.

„Karklėnai Resort“ įpėdinė nelankė vadovų kursų ir specialiai to niekaip nesimokė, todėl vadovavimo kolektyvui įgūdžių mokėsi iš artimiausios aplinkos, pirmiausia tėčio, iš kurio ir juokiasi nukopijavusi stilių.

„Jis visada visiems buvo draugas. Kiekvienas darbuotojas žinojo, kad jeigu turi bėdą, Marijanas visada padės. Niekas nebijojo jam pasakyti, kad šiandien prastai jaučiasi ar kažkas nepasisekė“, – sakė komplekso savininkė.

Pasak jos, tėtis visada išliko paprastas, pavyzdžiui, pats padavėju padirbėdavo praktiškai iki gyvenimo pabaigos.

„Ir aš norėjau, kad mane mylėtų darbe. Reikėtų darbuotojų paklausti, bet man atrodo, kad sekasi“, – tvirtino I.Klimašauskienė.

Ivona Klimašauskienė
Žygimanto Gedvilos nuotr.

Jai perėmus sodybų kompleksą, klientams teikiama daugiau paslaugų – dabar verslo įpėdinė ne tik suteikia klientams vietą šventei ir maisto ar gėrimų, bet ir teikia švenčių planavimo paslaugas.

Verslininkė taip pat sako daugiau dėmesio kreipianti į sodybų puošybos tendencijas, atnaujina tiekiamo maisto meniu.

Pasak jos, tokiame versle svarbiausia neatsilikti nuo tendencijų.

„Šiais laikais nebeduodame vien karbonadų ir baltos mišrainės. Svarbu ir dekoro tendencijas sekti, nes jos keičiasi praktiškai kasmet. Svarbu stebėti, kas žmonėms įdomu, kad 2021 metais nesiūlytum XX a. pramogų“, – pasakojo I.Klimašauskienė.

citata

„Jeigu tu užmigsi ant laurų, konkurentai tave paliks už nugarų“, – pridūrė ji.

Moteris džiaugiasi po paieškų jaunystėje atradusi save. Dabartinė veikla jai miela ne tik dėl sentimentų šeimai, bet patinka ir pats darbas, pirmiausia tuo, kad yra dinamiškas – vienodų klientų ar vienodų švenčių nebūna.

„Aš jau 15 metų čia dirbu ir prieš kiekvieną šventę aš vis dar drebu, lyg čia būtų mano pačios vestuvės“, – kalbėjo įpėdinė.

Ji tvirtino, kad mirus tėčiui, versle išliko, ko gero, pagrindinė jo idėja.

„Mano tėtis visada sakydavo, kad tu žmogaus nesužavėsi vien maistu, nesužavėsi vien dekoru, vien vieta - svarbiausia vis tiek yra bendravimas ir aptarnavimas“, – sakė verslininkė.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

„Tėtis visada mokė nepasiduoti“

Pernai pasaulį sukrėtusi koronaviruso pandemija neabejotinai smogė ir I.Klimašauskienės verslui – uždrausti dideli renginiai kirto per pagrindinę šventėms skirto kaimo turizmo sodybų komplekso verslo šaką.

Ji prisiminė buvusi sukrėsta žinios apie pirmąjį Lietuvoje įvedamą karantiną. Pasak jos, tai buvo nesuvokiama turint omenyje, kad prieš kelerius metus niekas nebūtų galėjęs pagalvoti, jog valdžia gali uždrausti privačius susibūrimus.

„Pamenu, pranešė, kad pirmadienį viską uždaro, o mes tos savaitės šeštadienį turime renginį. Tai ką man tiems žmonėms pasakyti?“, – užplūdusius jausmus perteikė I.Klimašauskienė.

Moteris pamena, jog iš pradžių karantinas buvo paskelbtas dviem savaitėms – per tiek laiko sezono metu „Karklėnai Resort“ priima apie dešimt renginių.

„Dabar pusę metų sėdim uždaryti nuo pernai rudens, – šypteli ji. – Ieškome tų sprendimų, veiklos būdų. Ką leidžia, už to ir kabinamės“.

Ivona Klimašauskienė
Žygimanto Gedvilos nuotr.

Per šių metų Motinos dieną komplekse jau buvo organizuojami nedideli renginiai. Per pastarąjį karantiną valdžiai neleidus bendrauti skirtingoms šeimoms, sodybose buvo rengiamos romantiškos vakarienės ir nakvynės dviems.

Tai padeda bent nedidele dalimi „atmušti“ per ribojimų mėnesius patirtas išlaidas, susijusias su sodybos ir darbuotojų išlaikymu.

Vis dėlto I.Klimašauskienė sako niekada nepagalvojusi, jog iš krizės išbristi nepavyks.

„Mane tėtis visada mokė nepasiduoti. Tiek metų dirbome tam, kad neišbristume? Nesąmonė“, – tvirtino įpėdinė.

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr. JPG

Pjautų žolę pati

I.Klimašauskienė augina šešerių metų dukrą ir sako, kad ilgainiui perduoti verslą būtent jai būtų pati didžiausia svajonė.

Įpėdinės teigimu, tinkamai paruošus vaiką verslo perdavimui, jis įdės kur kas daugiau pastangų, negu samdomas vadovas.

„Priešingai nei aš, samdomas vadovas kaimo turizmo sodyboje neis pjauti žolės, jeigu negalės pasamdyti tam žmogaus“, – mano verslininkė.

Vis dėlto I.Klimašauskienė pasakojo jau šiek tiek nerimaujanti, kad į ją charakteriu ne itin panaši dukra gali nenorėti vadovauti „Karklėnai Resort“.

Moteris tvirtino spausti atžalos neketinanti.

„Noriu, kad kiekvienas žmogus turėtų savo pasirinkimą. (...) Juo labiau šitas verslas yra naktinis darbas su daug žmonių, turinčių įvairias nuotaikas“, – tvirtino įpėdinė.

„Turi labai stipriai tai mylėti, kad visą tai iškęstum“, - apibendrino iš tėčio šeimos verslą perėmusi dukra.