Teksto autorius: Viktorija Karsokaitė

Parduoti miegą: kaip keturi „Lono“ broliai pasidalijo ir augina šeimos verslą

„Daryk tai, ką mėgsti, ir pinigai ateis patys“, – lyg nedidelę maldelę savo sūnums per vakarienes nuo mažens kartodavo Kazimieras Jakutis, miegamojo lovų ir čiužinių įmonės įkūrėjas, muzikantas. Nors užsiimti šia veikla keturi broliai – Adas, Liudas, Domas ir Saulius – neplanavo, tačiau jų keliai galiausiai susikirto šeimyniniame versle.

 

„Lonas ir partneriai“, grupė

Sektorius: miegamojo baldai, lovos, čiužiniai

Apyvarta: 2020 m. konsoliduota – 16,5 mln. eurų

Darbuotojų skaičius: 220

Įkurta: 1993 metais

Įkūrėjas: Kazimieras Jakutis

 

1993 metais Kazimiero Jakučio įkurta įmonė, kurioje tuo metu dirbo tik trys darbuotojai, užsiėmė porolono, kempinių ir čiužinių prekyba. Po penkerių metų įsigytos gamybinės patalpos Jonavoje masinei čiužinių gamybai, o 2003 metais atidarytas pirmasis firminis salonas.

Kiti svarbūs įmonei metai – 2007, 2010, 2012 ir 2016, kuomet prie verslo prisijungė keturi sūnūs.

Tiesa, iki tol broliai neketino prisidėti ar perimti tėvo sukurtą verslą. Vyriausieji norėjo nepriklausomybės, todėl pirmagimis Adas išvyko studijuoti į Kauną, vėliau į Šiaulius, kur įkūrė savo bendrovę. Galiausiai pastaroji buvo prijungta prie įmonių grupės.

2003 m. Pirmasis „Lono“ firminis salonas. Įmonės archyvo nuotr.

Antrasis šeimoje gimęs Liudas užsiiminėjo automobilių prekyba ir tik praėjus keleriems metams po 2009 metų krizės nusprendė įsilieti į šeimyninį verslą. Domas paskutiniais mokyklos metais linko prie renginių vedėjo profesijos ir tik baigiant studijas buvo priviliotas palengva prisijungti prie šeimos verslo. Savo ateities su tėvo įmone iš pradžių nesiejo ir jaunėlis Saulius.

Dabar Domas vadovauja motininei grupės įmonei „Lonas“, Adas – grupės e. komercijos įmonei „Proho“, Liudas – čiužinių ir lovų gamyba užsiimančiai „Gergamai“, o Saulius – įmonės „Lonas“ rinkodaros skyriaus vadovas. Jų visų veiklos koordinatorė – mama Birutė Jakutienė. Ji taip pat atsakinga už žmogiškuosius išteklius ir prisideda prie salonų įrengimo. O tėtis dabar valdybos pirmininkas ir koncentruojasi į verslo strategiją.

„Jo funkcija yra sutelkti į diskusiją ir ją palaikyti racionalią“, – sako Adas.

Adas, Domas ir Saulius Jakučiai – septintieji 15min naujo straipsnių ciklo „Verslo dinastijos. Įpėdiniai“, kuriuo siekiame supažindinti su antrosios kartos Lietuvos verslininkais, pašnekovai.

 

Domas Jakutis

Amžius: 33 metai

Išsilavinimas: Verslo administravimo ir valdymo bakalauras ISM

Pirmos pareigos šeimos versle: Pardavimų vadovas (2010 m.)

Vadovavimą verslui perėmė: 2014 metais

Užimamos pareigos: „Lono“ direktorius

Laisvalaikis: Laikas su šeima, pasivaikščiojimai, gamta.

Adas Jakutis

Amžius: 38 metai

Išsilavinimas: Verslo vadybos bakalauras Kauno kolegijoje

Pirmos pareigos šeimos versle: „Loniuko” vadovas (2007 m.)

Užimamos pareigos: „Proho“ vadovas

Laisvalaikis: IPSC sportinis šaudymas (šaudymas į taikinį), žvejyba, slidinėjimas, gamta.

 

Perduoti patirtį, o ne verslą

Interviu 15min visi keturi broliai pabrėžė, jog vaikystėje nebuvo lepinami. Tėvai Kazimieras ir Birutė Jakučiai buvo įsitikinę, kad vaikai yra gerai aprūpinti, todėl jei norėjo papildomų pinigų savo pomėgiams, juos turėjo užsidirbti patys. Todėl sūnums paauglystėje teko padirbėti cechuose pakuojant kempines, išvežiojant čiužinius.

Net ir asmeninių įgeidžių niekas neketino tenkinti. Pavyzdžiui, S.Jakutis pamena vieną dieną sugalvojęs parašyti knygą ir su nedideliu rankraščiu nuėjęs pas tėtį, kad šis duotų pinigų jo leidybai. Tačiau, užuot taip padaręs, tėtis pasiūlė sudaryti tokias sąlygas, jog jis galėtų pats užsidirbti ir pats ją išleisti.

„Pamokos, kad pinigai nėra duodami ar išlošiami, o kad jie uždirbami, prasidėjo vaikystėje. Dirbant nebuvo jokių privilegijų, jog esi savininko sūnus – dirbi su darbuotojais tuo pačiu grafiku, tuo pačiu krūviu, su jais kartu rūbinėje rengiesi, valgai. Tai leido pažinti pinigų vertę, o kartu įmonės procesus ir žmones. Ir šiandien pas mus nėra ryškios hierarchijos“, – įsitikinęs D.Jakutis.

Iš kairės: Saulius, Adas, Kazimieras, Domas ir Liudas Jakučiai. Žygimanto Gedvilos nuotr.

Įdomu tai, kad verslo pradžioje įmonės biuras buvo įrengtas pirmame šeimos namo aukšte. Tačiau fakto, kad jų tėtis yra verslininkas, vaikai nesureikšmino. Nejuto ir lūkesčio perimti verslą.

„Norėta daugiau perduoti patirtį, patarimus. Mokė apie pinigus. Per Kalėdas duodavo po šimtą litų ir reikėdavo pusę pinigų paaukoti labdarai. O kai man buvo penkiolika metų, vyresni broliai gavome po tūkstantį litų. Tuomet paaiškino apie fondus, akcijas. Susikūrėme portfelius ir galėjome akcijas pirkti, lošti, pralošti, sudeginti pinigus arba bandyti investuoti. Panašių patirčių augant buvo tikrai daug“, – pasakojo D.Jakutis.

Domas Jakutis. Žygimanto Gedvilos nuotr.

„Jei nežinai, ko nori, paklausk mamos“

Tuo tarpu mama Birutė Jakučių šeimoje ir versle yra tikra koordinatorė. Broliai tikino, kad net ir tėtis daug kartų sakydavo: „Jeigu nežinai, kuo nori būti, paklausk mamos arba aiškinkis pats ir ieškok atsakymo.“

„Mama šalia, visą gyvenimą mato, koks tu esi, ir žino, ką tu geriausiai gali daryti. Iš mamos kryptis ir atėjo. Dabar tikrai galiu save realizuoti rinkodaroje. Ten visko yra – kūrybos, analitikos ir ko tik nori. Kur pasuksi, kur pasižiūrėsi, kokio projekto imsiesi – ten kiekvieną dieną vis kitaip“, – kalbėjo rinkodaros vadovu dirbantis S.Jakutis.

„Mama kreipė žinodama visus vaikus geriausiai. Man sakė, kad turiu daug verslumo savybių, o pabaigęs verslo administravimo mokslus žinosiu, kur save realizuoti. Bet niekada nebuvo jokio primesto spaudimo, kad augina vaikus verslui arba nori įtraukti į šeimos verslą, nes reikės jį perimti“, – tikino D.Jakutis ir pridūrė, jog mama nenurodinėjo, o tiesiog bandė stumtelėti tinkama kryptimi.

Adas Jakutis. Žygimanto Gedvilos nuotr.

Tiesa, mamos patarimų klausė ne visi. Vyriausias sūnus Adas pasakojo, kad nuo mažens buvo linkęs į tiksliuosius mokslus, svarstė tapti programuotoju. Tam pritarė ir mama. Tačiau galiausiai jis persigalvojo ir pasirinko vadybos studijas.

„Aš, kaip vyriausiasis maištininkas, susirinkau tokį egzaminų krepšelį, kad mane priimtų į konkrečią specialybę. Taip įstojau į verslo administravimą“, – sakė A.Jakutis.

 

Saulius Jakutis

Amžius: 28 metai

Išsilavinimas: Ekonomikos ir duomenų analitikos bakalauras ISM

Pirmos pareigos šeimos versle: rinkodaros asistentas (2016 m.)

Užimamos pareigos: „Lono“ rinkodaros vadovas

Laisvalaikis: stalo žaidimai, šachmatai, kompiuteriniai žaidimai, turistavimas, slidinėjimas, važinėjimas motociklu ir pan.

Liudas Jakutis

Amžius: 36 metai

Išsilavinimas: Vidurinis

Pirmos pareigos šeimos versle: pirkimų ir plėtros vadovas (2012 m.)

Užimamos pareigos: 2016-ųjų pabaigoje pradėjo vadovauti „Gergamai“

Laisvalaikis: darbas

 

Per 9 metus prisijungė visi sūnūs

Vyriausias maištininkas A.Jakutis prie verslo savotiškai prisijungė 2007 metais – pirmasis iš brolių. Norėdamas nepriklausomybės jis tuomet įkūrė savo įmonę pavadinimu „Loniukas“ – verslo pradžiai lėšų davė tėvai. Ši įmonė buvo viena iš „Lono“ didmeninės prekybos partnerių ir Šiauliuose valdė parduotuvę. O maždaug nuo 2008-ųjų pradžios pradėjo vystyti elektroninę prekybą.

Antrasis prie šeimos verslo prisijungė D.Jakutis. Jam paskutiniais studijų metais buvo pasiūlyta prisidėti prie administracijos ir vadovauti parduotuvėms. Iš pradžių darbavosi puse etato, o po metų jau buvo atsakingas už visus pardavimus. Vėliau gaudavo vis daugiau atsakomybių. Galiausiai 2014 metais tėtis jį pasikvietė ir pasiūlė vadovauti pagrindinei grupės įmonei „Lonas“, nes manė, kad sūnus jau yra pasiruošęs ir įsitraukęs į visus įmonės reikalus. D.Jakučiui tuomet buvo 25-eri, todėl iš pradžių tokios didelės atsakomybės nenorėjo.

Saulius Jakutis. Žygimanto Gedvilos nuotr.

„Viskas vyko labai natūraliai. Iš pradžių tėtis būdavo greta, kartą per savaitę susitikdavome, pasitardavome. Po to vis rečiau. Kartais ir sutartis tėtis tvirtindavo, kol galiausiai pasakė perimti viską“, – pasakojo D.Jakutis.

Tuo tarpu L.Jakutis iš pradžių kūrė savo verslus, prekiavo automobiliais ir prie šeimos verslo prisijungė 2012 metais. Pradžioje jam buvo pasiūlytos pirkimų ir plėtros vadovo pareigos, o nuo 2016-ųjų pabaigos jis perėmė įmonės „Gergama“ vairą.

„Nujautėme, kad žaliavas perkame per brangiai, neturėjome žmogaus, kuris galėtų į tai gilintis. Liudas per kelerius metus padarė labai reikšmingą darbą. Su užsienio tiekėjais susitarė, „išlaužė rankas ir kojas“ ir labai sutvarkė pirkimus. Todėl „Lonas“ turėjo daugiau laisvės tolimesnei plėtrai, kūrybai, rinkodarai“, – brolį gyrė D.Jakutis.

Paskutinis iš brolių prie šeimos verslo prisijungė jaunėlis S.Jakutis. Jis pasakojo, kad baigiant mokslus buvo įsidarbinęs pas brolį 0,25 etatu rinkodaros asistentu, o pabaigęs universitetą pradėjo dirbti visu etatu. Išėjus iš darbo tuometiniam rinkodaros vadovui, jis liko vienas. Iš pradžių teko darbuotis kliaunantis brolio bei iš išorės pasamdyto konsultanto pagalba. Ilgainiui vaikinas pradėjo savarankiškai vadovauti įmonės rinkodarai.

Žygimanto Gedvilos nuotr.

Broliai pastebi, kad dabartinė verslo struktūra yra grįsta kiekvieno stiprybėmis.

„Aš mėgau renginių organizavimą, bendravimą su žmonėmis, buvau vakarėlių siela, sekėsi jungti, motyvuoti. Atėjau nuo mažesnių pozicijų, gavau vis daugiau ir daugiau atsakomybių, kol buvau paskirtas komandos lyderiu, visus vienyti, jungti ir siekti tikslų. Adas buvo pradininkas elektroninės prekybos, nuo jo rankų viskas prasidėjo.

Saulius buvo linkęs į menus, muziką, montuodavo, su grupe filmuodavo. Į rinkodarą atėjo ne į vadovo poziciją, bet dirbo greta stiprių specialistų, mokėsi ir galiausiai gavo daugiau laisvės. Ketvirtas brolis, Liudas, yra iš tų, kurie gali turėti didelio įkyrumo. Bet tas įkyrumas gali būti pliusas. Jis yra atkaklus, gali derėtis, nepaleisti, įsikibti“, – kiekvieną iš brolių apibūdino D.Jakutis.

Be to, visi keturi 15min tvirtino, kad tarp jų verslo dalybų ar itin didelės konkurencijos nėra.

Jakučių šeima. Žygimanto Gedvilos nuotr.

Įmonių grupės „Lonas ir partneriai“ bendroves valdo samdyti vadovai – „Porolonui“ vadovauja Mindaugas Legas, o už „Loniuką“, tapusį logistikos ir sandėliavimo įmone, nuo praėjusių metų atsakinga Rosita Norkevičiūtė.

„Nesame garbėtroškos, kad viską valdytume patys. Esame seniai išaugę iš šeimos amato ir versliuko. Einame į tikrai rimtesnius verslo žaidimus, kur prasideda ir milijoninės investicijos. Todėl verslui valdyti ir suvaldyti ieškome stiprių, kompetentingų vadovų“, – įsitikinęs D.Jakutis.

Kiekvienas įnešė savo indėlį

Kiekvienas iš brolių turėjo įrodyti, ko iš tiesų yra vertas. Pavyzdžiui, A.Jakutis yra „Lono“ grupės vystomos e. prekybos įkūrėjas. Pradėjęs dirbti jis suprato, kad prekės ir savęs prisistatymas turi labai glaudų ryšį, todėl jam visuomet atrodė, kad tai, kaip atrodo ar elgiasi kurjeris, yra labai svarbu.

„Pirkinys brangus, būdavo po 1000 litų, o atvažiuoja apiplyšę, pigiomis cigaretėmis smirdantys bernai. Kaip tuomet atrodo įmonė? Įvedėme reikalavimą, kad kurjeriai būtų su uniformomis. Gebame pristatyti ne tik kad sutartą dieną, sutartu laiku, bet ir pusvalandžio tikslumu. Siunčiame ne vieną vairuotoją – kartu su juo ir pagalbinį darbininką“, – apie įvestus pokyčius pasakojo jis.

Tiesa, A.Jakutis pripažįsta, kad e. prekybos pradžia nebuvo lengva tuomet penkiolika metų skaičiavusiai įmonei. Daugelis darbuotojų tikėjo, jog internetu, pavyzdžiui, kanceliarines prekes pirks, bet čiužinio – tikrai ne.

„Iki tol įmonės konceptas buvo, kad pirkėjas turi atsigulti, pabandyti. Daug energijos ir jėgų dėta, norint čiužinį parduotuvėje iš pakuotės ištraukti. Žmogus ateina, pasižiūri – geras čiužinys ir įpakuotas. Pasiima jį ir išeina. Sunkiai tikėjo, kad kažkas pavyks su tuo internetu“, – 15min tikino grupės e. komercijos vadovas.

Adas Jakutis, Saulius Jakutis, Domas Jakutis. Žygimanto gedvilos nuotr.

Vėliau didėjo tiek salonų skaičius, tiek e. prekybos apimtys, o augant kompanijai kartu augo ir automobilių parkas. Todėl pernai buvo priimtas sprendimas atskirti įmones. „Loniukui“ liko transportas ir sandėliavimas, o e. prekyba buvo perkelta į 2019 metais įsigytą bendrovę „Proho“, kuri valdo prekės ženklą „Fėjos namai“.

S.Jakutis mano, kad toks „Lono“ įvaizdis, koks yra dabar – nuo vidinės iki išorinės komunikacijos – jo indėlis. Jis pamena, kad anksčiau įmonė save pozicionavo kaip čiužinių gamintoją, o dabar prekiaujama „miego sistema“.

„Norisi parduoti vaizdą, interjerą, ne tik apie čiužinį kalbėti. Visa tai pasikeitė ir virto interjero sprendiniu“, – kalbėjo jis.

Be to, S.Jakutį broliai apibūdina kaip „įžemintoją“, žmogų, kuris kvestionuoja priimamus sprendimus ir pokyčius.

„Vienu metu pajutau, kad pokyčiai ir sprendimai priimami labai lengvai, todėl atsirado noras stabdyti – devynis kartus pamatuoti, o dešimtą pjauti“, – įsitikinęs jis.

Domas Jakutis. Žygimanto Gedvilos nuotr.

Tuo tarpu D.Jakutis iš esmės pakeitė „Loną“ į tokį, kokį matome dabar. Vyras padidino išlaidas rinkodarai, iš esmės pradėjo keisti požiūrį, kad čiužiniai parduodami ne paprastose parduotuvėse, o salonuose, į kuriuos investuodavo virš 100 tūkst. litų.

„Įrengėm saloną „Ogmios mieste“ ir pamatėme, kad galime pritraukti kitokį klientų ratą – architektų, dizainerių, kokio anksčiau nebūdavo. Žingsnis po žingsnio atnaujinome visus salonus. Buvome tie, kurie davė toną visoje Lietuvoje, kaip turėtų būti daromos ekspozicijos“, – sakė „Lono“ vadovas.

Be to, D.Jakučio ambicija nemenka – po penkerių metų grupės apyvartą išauginti nuo dabartinių 16,5 mln. eurų iki 50 mln. eurų. Jis įsitikinęs, kad „Lonas“ yra išvakarėse prieš didelį augimą“. Įmonė ruošiasi statyti naujas gamybines patalpas bei toliau plėstis Baltijos šalyse, yra užmačių žengti ir į Skandinaviją. Tiesa, suprantama, kad per spartus augimas gali kenkti įmonei.

„Verslui greitai bus 30 metų, todėl norisi augti nuosekliai. Reikia tinkamai paruošti pamatus, kad būtų galima sėkmingai augti ir augimą suvaldyti. Pastarieji metai tikrai buvo žvėriški ir tai smarkiai įtempė visus skyrius, komandas. Todėl dabar investuojame į procesų tvarkymą, kolektyvų stiprinimą, kad galėtume pasiruošti tolimesniems žingsniams“, – aiškino jis.

Žygimanto Gedvilos nuotr.

Išmoktos krizės pamokos

Anot A.Jakučio, tėtis yra tas žmogus, kurio žodis įmonėje paskutinis, jis taip pat padeda suderinti skirtingas nuomones. O kartais ir perspėja apie artėjančias krizes, mat pačiam teko įveikti tiek finansinį nuosmukį 2008-ais metais, tiek Rusijos ekonominę krizę. Todėl pernai, kuomet visą pasaulį pradėjo stingdyti COVID-19 krizė, verslo įkūrėjas perspėjo vaikus apie artėjančius sunkumus.

„Jis buvo išsigandęs, nes jis dvi krizes pragyvenęs, tai galvojo, kad atėjo trečia ir čia bus blogai“, – pasakojo A.Jakutis.

Tiesa, anot D.Jakučio, skirtingai nei kiti verslai, „Lono“ grupė stengėsi nesupanikuoti ir išlaikyti personalą. Be to, pernai „Lonas“ įsigijo Estijos kompaniją „Dreamland“, ketino atnaujinti salonus. Bet užklupus krizei, kaip pripažįsta D.Jakutis, svarstęs viską stabdyti.

„Tuo metu matėme labai daug panikos veiksmų kituose versluose – buvo atleidžiami darbuotojai. Net ir po šimtą darbuotojų fabrikai ir baldininkai atleido. Mes pirmiausia stengėmės išlaukti, žiūrėti, kas vyksta, darbuotojams iš karto stengėmės nekarpyti algų“, – patirtimi dalijosi D.Jakutis ir pridėjo, kad vieninteliai žmonės, kuriems 30 proc. buvo sumažintos algos – direktoriai ir padalinių vadovai. Jų atlyginimai į buvusį lygį buvo grąžinti po dviejų mėnesių.

Tiesa, vėliau, praėjus panikai ir pardavimams pradėjus augti sparčiu tempu, reikėjo šį augimą suvaldyti.

Tačiau sunkiausias laikotarpis įmonei buvo metų pabaiga, kuomet siuvykloje kilo COVID-19 protrūkis ir per Kalėdas teko perkelti apie 700 užsakymų. Anot D.Jakučio, „Lono“ pagrindinė vertybė ir pažadas klientui – visada pristatyti prekes laiku, tačiau ši situacija buvo visiškai kita.

„Siuntėme pranešimus, kad užsakymas yra perkeltas, kas norėjo, galėjo jį nutraukti. Buvome tokioje situacijoje, kai derybos su klientu nebebuvo galimos, todėl siūlėme naują datą. Labai daug visi pastangų dėjome, kad suvaldytume situaciją, klientų nepasitenkinimą. Džiaugiamės, kad didelė dalis klientų nusprendė laukti“, – kalbėjo jis.

Adas Jakutis, Saulius Jakutis, Domas Jakutis. Žygimanto Gedvilos nuotr.

Žmonos versle nedalyvauja, akcijas perka patys

Tiesa, nors K.Jakutis sūnums pabrėžia besidžiaugiantis, kad verslą perėmė vaikai, ir į jų tarpusavio santykius nesikiša, verslo įkūrėjas yra įvedęs vieną taisyklę – sūnų žmonos šeimos versle nedalyvauja. Ši nuostata kilo iš patirties verslo pradžioje, kuomet versle dalyvavo ir giminaičiai.

„Įvyko pauzė, keitėsi žmonės, giminės, teko su jais ir išsiskirti. Šiuo metu santykiai susitvarkę, bet tuokart sprendimai nebuvo lengvi. Todėl buvo nubrėžta labai aiški linija. Ne dėl to, kad kažkas kažko nesugebės ar nemokės, bet dėl to, jog paskui tai gali skaudžiai atsiliepti santykiams, kurie paskui neatsistatys.

Mes, broliai, vieni kitus kaip nuluptus pažįstame. Susipykstame, bet greitai susitaikome. Su tėvais santykis yra vienoks, bet visi esam labai supratingi ir galime kritiką išsakyti, susipykę susitaikyti. Bet su antra linija, žmonomis, gali santykiai ir neatsistatyti“, – įsitikinęs D.Jakutis.

Jakučių šeima 2019 metais. Asmeninio archyvo nuotr.

Be to, 60-metis K.Jakutis yra nusprendęs, kad iki 70 metų jam turi likti ne mažiau kaip 70 proc. visos verslo struktūros akcijų. Bet likusios verslo dalys ne dalijamos – jas vaikai turi galimybę įsigyti už rinkos vertę. Gera žinia ta, kad su kiekvienais metais auga įmonės struktūra ir jie patys gali vis daugiau užsidirbti. Tačiau su didėjančia verte brangsta ir akcijos.

„Užburtas ratas: jeigu akcijas nusipirksi, bet verslas bus nesėkmingas – kam tada jos reikalingos?“ – juokėsi A.Jakutis.

Asmeniškumai eliminuojami ir kituose santykiuose. Pavyzdžiui, jei viena įmonė skolina kitai, suteikia paslaugą arba šeimos nariai vienas iš kito nori pasiskolinti, visa tai vyksta rinkos sąlygomis – sudaromos sutartys, mokamos palūkanos.

„Tai mums yra normalu ir jokios nuostabos nekelia, nes tai eliminuoja visus asmeniškumus. Tuomet nelieka terpės kažkokioms interpretacijoms – yra labai aiškios sąlygos ir situaciją lengviau suvaldyti“, – įsitikinęs D.Jakutis.

O kas valdys verslą toliau – samdyti vadovai ar vaikai – visi keturi broliai prognozuoti nenorėjo, mat visų vaikai dar nėra dideli. Be to, dar nėra aišku, ar tikrai vaikai to norės, bei neatmetama galimybė, kad jie nebūtinai taps geriausi vadovai.

„Verslą turi valdyti tvirtos rankos ir ryžtingos galvos. Jeigu vaikai labai norės, bet nebus tam duomenų, manau, esame gana stiprūs vadovai priimti rizikas ir rasti tinkamus vadovus įmonei“, – apibendrino D.Jakutis.