Pakeitus gydytojų rengimo tvarką, būsimi medikai masiškai emigruotų

Į klausimą „Kur ketinate stoti į rezidentūrą, pabaigę šiais metais 6 medicinos studijų kursus?“, 92 proc. apklaustų medicinos studentų atsakė, kad studijuotų Lietuvoje, o 8 proc. rinktųsi užsienio aukštąją mokyklą. Jeigu įsigaliotų siūloma naujoji tvarka, pagal kurią dalis asmenų, baigusių rezidentūrą, būtų privalomai įdarbinami Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paskirtose vietose, net 76 proc. studentų pasirinktų studijas užsienyje, 20 proc. liktų Lietuvoje ir 4 proc. nestotų niekur. Paklausus, ar studentai pritaria siūlomam nutarimo projektui, 95 proc. atsakė neigiamai, o 5 proc. siūlomam pakeitimui pritartų. Apklausoje dalyvavo 186 VU medicinos studijų 5–6 kurso studentai.

„Atlikus trumpą apklausą, paaiškėjo, kad statistika daugiau nei grėsminga. Siūloma tvarka paskatintų absoliučią daugumą būsimųjų medikų išvažiuoti iš Lietuvos. Tarptautinėje praktikoje rezidentas laikomas dirbančiu gydytoju, o Lietuvoje po rezidentūros jis privalomai dar būtų „pririšamas“ trejiems metams prie vienos ar kitos institucijos“, – situaciją komentavo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) viceprezidentas Vainius Rakauskas. Dar trečiadienį VU SA kreipėsi į LR ministrą pirmininką, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministrus bei Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininką atkreipdama dėmesį į siūlomą tvarkos pakeitimą.

„Sutinkame, jog dabartinė Sveikatos apsaugos sistema turi problemų, viena jų – kvalifikuotų gydytojų pritraukimas į gydymo įstaigas, veikiančias ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau manome, jog dabartinis projekto variantas šią problemą gali dar labiau paaštrinti“, – rašoma VU SA kreipimesi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nutarimo projekte nėra nurodyta, jog SAM dar prieš stojant į rezidentūros studijas su studentu suderina būsimą darbo vietą, nėra atsižvelgiama į tai, jog medicinos studijų sistema yra specifinė ir į rezidentūrą stoja jau suaugę žmonės, daugeliu atveju turintys šeimas ir mažų vaikų, o nesutinkant su tokiomis sąlygomis, stojančiam lieka vienintelė alternatyva – mokėti už rezidentūros studijas apytiksliai 100 tūkst. litų. „Norisi akcentuoti, jog šis pakeitimo projektas nebuvo pristatytas nei studentams, nei gydytojams-rezidentams, todėl įžvelgdami galimą grėsmę šalies sveikatos apsaugos sistemai, prašome pradėti konstruktyvų dialogą svarstant ateities perspektyvas“, – kalbėjo V. Rakauskas.