ERASMUS patirtis: Rugsėjo 1-oji arba fortūna atsuko mums veidą! (V dalis)

Kitus Vytauto pasakojimus rasite čia.

Radau organizaciją „CROUS“, kuri, neva, turėtų padėti studentams įvairiais klausimais, tarp jų – ir apgyvendinimo. Numynėme iki jų būstinės ir supratome, kad anglų kalba  bendrauti jiems ir vėl sekasi nekaip. Gerai, kad atsirado ten dirbanti kroatė, kuri moka angliškai ir bandė mums padėti. Ji patarė užsiregistruoti į jų duomenų bazę, nes tada galėsime pamatyti skelbimus, kuriuos jie turi. Tiesiog visa ta sistema nelabai kokia, o ir prisijungt prie jos retai pavyksta, tad nieko nepešę nuvažiavome į universitetą. Hmm, keista, bet vis dar stebimės, kai susiduriame su lingvistine siena. Reikia greičiau susitaikyti su tuo.

Į universitetą nuvykome pavėlavę 2 val. į „iškilmių“ pradžią, bet, pasirodo, nieko gera nepražiopsojome, nes būtumę tiesiog klausę prancūziškų kalbų, kurių vis tiek nesuprantame. Vis dėlto pataikėme į įvadinę paskaitėlę, kurios metu mums pristatė universitetą, susipažinome vieni su kitais ir netgi gavome dovanų paketą – solidų segtuvą, rašiklį, užrašų knygutę ir USB raktą. Be to, mums pažadėjo, kad gausime dar privilegijų – studento pažymėjimą, kuris suteikia nuolaidų, ir t.t. Vėliau individualiai aptarėme studijų planą, kurį turime per 30 dienų galutinai suderinti, t.y. išsirinkti dalykus, kurių mokysimės. Mums visiems 20-čiai nesunkiai „pardavė“ vieną kursą – „Challenge Game“. Esmė ta, kad dirbi grupėje, gauni realius kompanijų projektus, turi juos įvertinti ir po kelių dienų pristatyti tų kompanijų atstovams savo pasiūlymus. Procesas tikrai įdomus, bet užkabino ne jis, o tai, kad šis kursas truks tik 3 dienas ir po jų iš karto gauni įvertinimą ir 4 ECTS kreditus! Va, ką reiškia būti mainų studentu...

Po štai tokios mokslo metų pradžios išlindome keturi lietuviai laukan ir prisėdome sulaukti mūsų bičiulio Paulo. Besėdėdami dar paskambinome pagal keliolika skelbimų, tačiau ir vėl nieko nepešėme. Pagaliau pasirodė Paulas ir visiems iš karto pasidarė linksmiau. Toks visiškai atsipūtęs vyrukas. Atėjo ir sako, kad skambtelėjo vienai draugei, kuri lyg ir nuomoja butą, ir kad sutarė, jog galėsime jį apžiūrėti. Nereikia ir sakyti, kad kovinė dvasia gerokai pasitaisė po šių jo naujienų. Visi kartu nuėjome iki šalia esančio bariuko sulaukti tos merginos. Ji tą dieną dirbo universitete ir žadėjo prisijungti per pietų pertrauką. Belaukdami susipažinome su keliais įdomiais Paulo draugais, palavinome prancūzų kalbą ir sulaukėme tos merginos. Jai atėjus susipažinome, ji šiek tiek papasakojo apie butą, liepė saugoti didelį televizorių ir pasakė, kad vakare, kai ji baigs darbą, galėsime butą apžiūrėti.

Norėdami prastumti laiką iki 17 val., išėjome pasivaikščioti po miestą. Paulas mums aprodė keletą gražių vietų, o mes, kadangi taip priartėjome prie namų turėjimo, pagaliau nusiraminome ir pradėjome pastebėti šio miesto grožį. Pasižvalgyti čia tikrai yra į ką, nes Bordo senamiestis yra didžiausia miesto teritorija, saugoma UNESCO. Daugybė gražių senovinių statinių, bažnyčios ir klaidžios gatvės. Vaikštinėjome, šnekėjomės ir nekantriai laukėme, kol galėsime apžiūrėti butą. Kai ta mergina iš universiteto pagaliau baigė darbus, Paulas mus palydėjo iki jos namų, kuriuos netrukus galėsime vadinti savais. Jie yra pačiame senamiestyje ir nuo universiteto nutolę vos 700 metrų, tad iki universiteto mums bus vos keletas minučių kelio. Ech, kaip pradinėse klasėse, kai mokyklą matydavau per langą ir galėdavau per kelias minutes iki jos nubėgti. Pats butas yra pirmame aukšte, jame yra didelė virtuvė, vidinis kiemas (hidrokostiumams džiovinti ir kepsninei), 2 kambariai, didelė svetainė ir praktiškai visi reikalingi baldai. O dar, kadangi nusprendėme ten gyventi visi keturi, tai ir nuomos kaina palyginus bus tikrai pakankamai nedidelė! Vienintelė bėda, kad įsikelti čia galėsime penktadienio popietę, tad teks kelias dienas pratempti iki šios didelės šventės! Kaip bebūtų, laukti yra gerokai maloniau, kai turi ko laukti.

Po šio džiugaus vizito grįžome į viešbutį. Ten dar turėjome užsisakę antrą nakvynę, o bendramokslės buvo pasidėjusios pas mus daiktus. Jos iškeliavo į laikiną butą persivežti daiktų, o po kelių valandų centre susitikome visi mainų studentai. Atlėkėme su dviračiais, prisėdome pirmame pub‘e, truputį pabendravome ir neilgai trukus išsiskirstėme, nes rytojaus dieną turėjome nemažai planų, tačiau apie juos – kitame virtualiame dienoraščio puslapyje.

Bus daugiau!

Vytauto Ulozo dienoraštis.

Buvai išvykęs studijuoti svetur pagal ERASMUS mainų programą? Dar neišblėso ten patirti įspūdžiai bei nuotykiai? Pasidalyk ERASMUS patirtimi su kitais studentais. Savo pasakojimą ir keletą nuotraukų siųsk el. paštu studentai@15min.lt.