Mažinamą pedagogų rengimą rektoriai vadina nemotyvuotu, ŠMM atkerta, kad kurį laiką jų gali išvis nerengti

Tuo metu politikai atkerta, kad pedagogų jau tiek parengta, kad kurį laiką jų išvis galima nerengti.

Švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės teigimu, šiuo metu visose aukštosiose mokyklose rengiami 9 tūkst. žmonių, kurie įgis pedagogų kvalifikaciją.

„Vien šiemet jų baigs apie 4 tūkstančiai. Dabar laisvų darbo vietų, susijusių su pedagogų darbu, yra apie 300. Mokyklose dirba apie 3 tūkst. pensininkų. Net jeigu jie rytoj visi išeitų iš mokyklų, mes turėsime kuo užpildyti“, – trečiadienį Seime per Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdį sakė viceministrė.

Šiemet stojantiesiems į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas numatyta skirti 568 krepšelius, pernai jų buvo 740.

Viceministrės teigimu, ŠMM skaičiavimu, po ketverių metų, kai studentai baigs mokslus, bus maždaug toks pedagogų poreikis. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad pernai į pedagogines specialybes priimta apie 2000 žmonių: per 700 vietų finansuoja valstybė, o 1300 studentų patys moka už mokslą.

„Galėtume iš vis nepriimti studentų ir turėtume pedagogų septyneriems metams į priekį“, – teigė N.Putinaitė.

Pedagogus rengiančių universitetų vadovai tvirtina, kad toks sumažinimas neproporcingas ir nemotyvuotas. Mat valstybės finansavimas kitoms studijų programos mažinamas gerokai švelniau, vidutiniškai – 7 procentais. Jų teigimu, argumentas, kad pedagogų Lietuvoje parengta per daug neįtikina.

„Pasakykite, kokių specialistų parengta per mažai? Visų yra per daug. Teisininkų – per daug, vadybininkų – per daug. Nereikia matyti tik pedagogų“, – teigė Lietuvos edukologijos universiteto rektorius Algirdas Gaižutis.

Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto dekanė Aušra Kazlauskienė, remdamasi tyrimais ir statistikos duomenimis, tvirtino, kad po 5-10 metų Lietuvoje esą nebus kuo pakeisti vyresnio amžiaus pedagogų. Anot jos, 2016 metais prognozuojama, kad mokytojams bus siūloma daugiausia darbo vietų.

„Bet kokiu atveju šiandien konstatuojama, kad trūksta, chemijos, biologijos, fizikos mokytojų. Moksleiviai blogai renkasi laikyti brandos egzaminus būtent šių dalykų“, – tvirtino dekanė.

Pasak jos, dėl to sumažės minėtose srityse dirbančių mokslininkų.

Kreipimąsi į prezidentę, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, švietimo ir mokslo ministrą pasirašę Lietuvos edukologijos, Šiaulių universitetų bei Lietuvos kūno kultūros akademijos rektoriai tikina, kad mokyklose jau dabar stinga gerų fiziniams mokslams motyvuojančių mokytojų. Anot jų, trūksta ikimokyklinio ugdymo specialistų, todėl mažinamas krepšelių skaičius esąs nepagrįstas.

N.Putinaitė sutiko, kad kai kuriuose mokyklose trūksta tam tikrų sričių mokytojų, tačiau jiems numatomas valandų skaičius labai mažas. Jos teigimu, tokiais atvejais esama kitų problemos sprendimo būdų – vieno dalyko mokytojai gali įgyti antrą kvalifikaciją. Pavyzdžiui, chemijos mokytojas gali įgyti fiziko kvalifikaciją ir dėstyti abu dalykus.

A.Gaižutis pripažino, kad valstybės finansavimo mažinimas skaudžiai atsilieps aukštųjų mokyklų biudžetams, nes valstybės skiriami krepšeliai yra gerokai „solidesni“ nei nustatyta įmoka už mokslą studentams, įstojusiems į valstybės nefinansuojamas vietas.

Seimo komiteto pirmininkas Valentinas Stundys priminė Konstitucinio Teismo nutarimą, kad valstybė, atsižvelgdama į specialistų poreikį, turi teisę nustatyti iš biudžeto finansuojamų vietų skaičių.

Komitetas gegužę planuoja surengti didesnę diskusiją apie pedagogų rengimą aukštosiose mokyklose.