„Visada sakau, kad yra daugiau kaip 3,2 milijonai priežasčių gyventi Lietuvoje“, – šypsodamasis pokalbį pradėjo prof. Ulfas Hallanas. Per keletą metų norvegas priprato prie nustebusių lietuvių lyg susitarus kartojamo klausimo, kas privertė jį išvykti iš vienos labiausiai pasaulyje išsivysčiusių valstybių ir pasilikti pas mus – šaltą ir santūrią tautą, nedidelėje ir ypatingais pasiekimais nepasižyminčioje šalyje.

Sėdėjau smalsiai ir kantriai laukdama, kol pašnekovas pradės vardinti priežastis, leidusias jam Lietuvoje pasijausti lyg namuose. Tuo pat metu svarsčiau, kiek iš žadėtų 3,2 milijonų priežasčių jis išties sugebės įvardinti. „Pirmoji ir svarbiausia priežastis – tai lietuviai ir jų požiūris. Šiuo metu Lietuvoje gyvena per 3,2 milijonai gyventojų ir kiekvienas iš jų yra priežastis, dėl kurios verta gyventi šioje šalyje“, – mano svarstymus greitai nutraukė Lietuvos garbės konsulas Norvegijoje.

Lietuvių atvirumas priverčia pasimesti

Gurkšnodamas kavą prof. U.Hallanas pasakojo, kaip prieš dešimtį metų, vieną šaltą, šlapią ir tamsią lapkričio dieną, jis pirmą kartą apsilankė Lietuvoje. „Kai 2000-aisiais atvykau į Lietuvą, jau buvau aplankęs 56 pasaulio šalis – nuo Jungtinių Valstijų iki Filipinų. Tačiau kai atvykau čia, pajutau, kad atvažiavau namo“, – sakė norvegas ir pridūrė, kad tąkart planavęs Lietuvoje praleisti tris dienas, jis nenorėjo iš čia išvykti, todėl kelionę prasitęsė dar trimis dienomis.

„Čia suradau atmosferą, labai priminusią tą, kurioje užaugau. Suradau panašų žmonių požiūrį vienas į kitą, panašų žmonių paprastumą ir panašias vertybes – švelnumą ir mandagumą, sąžiningumą ir atvirumą. Lietuviai – labai miela ir draugiška tauta“, – savo atradimais Lietuvoje stebino ir džiugino norvegas.

„Išties lietuviai daug mandagesni už norvegus. Ir daug atviresni. Kartais jaučiuosi susigėdęs dėl to, kokiais asmeniniais dalykais su manimi dalinasi žmonės“, – tvirtino prof. U.Hallanas. Nustebusi leidau pašnekovui išdėstyti savo mintis, tačiau nesusilaikiau nepaprieštaravusi. Visa tai, ką jis tvirtino atradęs Lietuvoje – žmonių požiūrį, atvirumą, sąžiningumą – yra savybės, kurias mes patys, lietuviai, dažniausiai įvardijame kaip priežastis, skatinančias emigruoti iš šalies. Susiraukę ir nemandagūs, visada pesimistiškai nusiteikę, šalti ir niekada nesišypsantys, nepaslaugūs ir dažnai nesąžiningi – juk taip mes įpratę kitiems pristatyti savo tautą. 

Tačiau profesorius buvo kategoriškas. Pasak jo, tai, ką aš išvardinau, tėra žiniasklaidos sukurtas mitas. „Lietuvoje gyvenu gana ilgai, kad galėčiau drąsiai sakyti, jog tai netiesa. Kasdien sutinku daug labai optimistiškai, idealistiškai nusiteikusių ir sunkiai dirbančių žmonių. Ir man jie nė truputėlį neprimena pesimistų“, – sakė Lietuvos garbės konsulas Norvegijoje.

Lietuva – galimybių šalis

Žavi prof. U.Hallaną ne tik lietuviai, bet ir Lietuvoje egzistuojančios galimybės. Pasak jo, prieš šalį skaudžiai sukrėtusį ekonomikos sunkmetį, Lietuva buvo viena iš įdomiausių ir daugiausiai galimybių turėjusių valstybių Europoje.

„Po pasaulinės finansų krizės Lietuvoje pasikeitė labai daug dalykų.Tačiau kaip ir prieš ekonomikos sunkmetį drąsiai galėjau pasakyti, kad Lietuva – viena iš įdomiausių valstybių Europoje, kur įdomu vystyti savo verslą, dirbti ir gyventi, ir ypač jauniems žmonėms, taip ir dabar galiu tą patį pakartoti“, – sakė norvegas.

Prof. U.Hallanas yra vieno iš didžiausių Norvegijos festivalių įkūrėjas. Dvidešimt metų vadovavęs vienam fondui, 2003 m. jis nusprendė baigti darbą šioje įmonėje ir įkūrė Lietuvoje Europos lyderystės institutą bei atidarė kelionių agentūrą.

Norvego įsitikinimu, Lietuva – galimybių šalis, o galimybės egizstuoja beveik visose srityse. „Lietuvoje yra tiek daug galimybių, čia galima sukurti tiek daug įspūdingų dalykų. Ir beveik visose srityse. Juk mokyklos šioje šalyje gali būti daug geresnės, ligoninės gali būti daug geresnės, socialinės paslaugos gali būti daug geresnės, gamyba daug našesnė ir pan. Manau, kad visos sritys Lietuvoje turi didelį potencialą vystytis, todėl čia gyvenantys žmonės turi neaprėpiamas galimybes“, – sakė prof. U.Hallanas.

Kovo 11–oji – valdžios šventė

Vis tik tarp visų gražių ir gerų dalykų, kuriuos norvegas atrado Lietuvoje, vienas iš jų prof. U.Hallaną nuliūdino. Tai lietuvių nuomonė apie savo tautą ir Tėvynę.

„Labiausiai Lietuvoje mane liūdina tai, kaip žmonės atsiliepia apie savo šalį – Tėvynę, kuria turėtų didžiuotis. Negatyvumumu ypač persmelkta šalies žiniasklaida. Jei laikraščiai gali parašyti ką nors bloga apie Lietuvą, jie būtinai taip ir padaro“, – savo mintimis dalijosi prof. U.Hallanas.

Jis taip pat teigė Lietuvoje pasigedęs jausmų, užplūdusių norvegus, kai šie atgavo nepriklausomybę. „Kai tik Norvegija tapo nepriklausoma valstybė, pradėtas kurti stiprus pasididžiavimo savo šalimi, tuo, kad esi norvegas, jausmas“, – pasakojo Lietuvos garbės konsulas Norvegijoje.  

Prof. U.Hallanas, ne vienerius metus turėjęs galimybę dalyvauti Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimuose Lietuvoje, sako susidaręs įspūdį, kad šios šventės svarbios tik valdžios atstovams. Tuo tarpu likusiai didžiajai masei žmonių šios datos neretai yra tik ilgasis šventinis savaitgalis, neturintis jokios gilesnės reikšmės. „Man teko girdėti, kad lietuviai buvo ypač vieninga tauta Sąjūdžio metais. Bet kur dingo ši vienybė ir didžiavimasis savo istorija dabar? Norvegijoje po nepriklausomybės atgavimo niekas nepasikeitė. Mokyklose maži vaikai iki šiol mokomi mylėti savo istoriją ir didžiuotis garbinga vikingų praeitimi. Tikiu, kad šis didžiavimasis leidžia žmonėms būti atviresniems. Bent jau aš taip jaučiuosi. Esu norvegas, didžiuojuosi Norvegija, myliu savo šalį ir tai mane daro atviresnį likusiam pasauliui.“