Kalbėdama apie Lietuvos laisvę, nepriklausomybę ir jos atkūrimo dieną – Kovo 11-ąją, moteris itin susikaupusi – dar neišblėsę prisiminimai. „Kovo 11-oji… Kai prieš 20 metų buvo slapta apie nepriklausomybę kalbama, širdis virpėdavo. Taip jau yra – kai viskas buvo draudžiama, laisvės prisiminimai, valstybei svarbios datos buvo aukščiau visko. Tai buvo slapta svajonė – turėti laisvę, galėti laisvai kalbėti, džiaugtis nepriklausomybe. Tai buvo siekiamybė“, – nostalgiškai pasakojo J.Gedmintaitė.

Ji apgailestavo, kad išsilaisvinus iš priespaudos, dauguma švenčių, tarp jų ir Kovo 11-oji kiek pasitraukė užmarštin. „Dabar kaip ir turime viską. Kartais ir pati pastebiu, kad visos tos širdžiai brangios ir šventos dienos per tą bėgimą, rutiną, darbą, lieka eilinėmis dienomis, eiliniais sekmadieniais. Sau ir kitiems linkiu, kad neišblėstų tie jausmai, svajonės, kurios buvo mūsų širdyse, kai nebuvome laisvi, kalbėjome pašnibždomis, stovėjome degančiomis širdimis bei akimis. Linkiu, kad nepamirštume, kad tai – mūsų brangiausios dienos“, – jausmingai lietuvius sveikino atlikėja, pripažindama, kad yra tikra patriotė.

Sau ir kitiems linkiu, kad neišblėstų tie jausmai, svajonės, kurios buvo mūsų širdyse, kai nebuvome laisvi.„Vieta, kur galiu būti savimi – mana šalis. Čia mano šaknys. Nuo pat vaikystės man buvo skiepijama meilė savai šaliai, savo tėvynei. Sudėtinga sakyti, kad darbais kažką padariau dėl savo šalies. Bet juk kiekvienas dirbame dėl Lietuvos. Daugiausia patriotizmas ateina iš vidaus“, – sakė J.Gedmintaitė. Anot jos, ne visuomet pavyksta atšvęsti valstybines šventes, tačiau turėdama galimybę ji nedvejodama pažymi šias progas. „Kiek tik galimybės leidžia per televiziją šventines laidas pažiūriu, nueinu į mišias. Susibūrimuose nedažnai tenka dalyvauti, bet jei yra galimybė – nueinu ir ten“, – pasakojo operos solistė. Ji nesiryžo spėlioti, kaip atšvęs šių metų Kovo 11-ąją.