„Tai yra kovidinis mūsų pirkinys – namuką užmiestyje, miške, įsigijome prieš metus ir visus tuos metus jį remontuojame ir tvarkome. Vaikystėje neturėjau nei sodo, nei daržo – esu buto vaikas, todėl nebuvo nuoskaudų kaip kitiems žmonėms, kuriems teko vaikystėje kaime dirbti, ravėti ir atlikti kitus ūkinius darbus. Nesu ragavusi tokio kaimiško gyvenimo, todėl į naują patirtį nėriau su entuziazmu“, – juokiasi Ingrida.

Ji sako, kad su šeima Panevėžyje taip pat gyveno name, kuris buvo išskirtinio dizaino ir architektūros, o jį statė jos vyras. „Mano vyras labai nagingas, kūrybingas ir turi auksines rankas. Mūsų namelis buvo išskirtinis – jį žmonės vadino pasakų nameliu, nameliuku meduoliuku. Tiesa, tuo metu, kur gyvenome, buvo kone plyni laukai, tačiau bėgant laikui supratome, kad privatumo vis mažiau – aplink daugėjo kaimynų, namų, o ir mūsų sklypas buvo nedidelis – tik 6 arų“, – prisimena Ingrida.

Iš miesto į mišką

Šeima pradėjo galvoti, ką daryti – statyti naują namą mieste, o gal atnaujinti jau esamą? Ingridos vyras vis ieškojo sklypo ar sodybos ir atradęs dabartinę pasiūlė nuvažiuoti pasižiūrėti.

Asmeninio archyvo nuotr./Šeima atnaujino namą ir miestą iškeitė į kaimą

„Tiesa, jis vėliau persigalvojo, kadangi kaimas nutolęs nuo miesto maždaug 35 km, tačiau man kaip tyčia kilo didžiulis noras apžiūrėti sodybą. Atvykus apėmė toks dejavu jausmas, kad esu čia jau buvusi. Supratau, kad pirksime tą sodybą, tik reikėjo įkalbėti vyrą“, – juokiasi Ingrida. Ji sako, kad visuomet pasvajodavusi apie tai, kad senatvėje norėtų sodybėlės, kur galėtų mėgautis gyvenimui, džiaugtis gamta, tik kaip dabar juokauja, neįtarė, kad ta senatvė taip greitai ateis.

Kadangi sodybai priklausė ir 6 hektarai žemės, ir ne vienas ūkinis pastatas, o darbo atnaujinant namus reikėjo tikrai nemažai, šeima kurį laiką sprendė, kaip geriau pasielgti. Juk reikėjo sugalvoti, ką darys ir su dabartiniu namu, kadangi fiziškai būtų neužtekę laiko ir meilės rūpintis dviem namais.

„Visi sakė, kad tai nesąmonė, ką mes darome, kad tai bus didžiausia klaida, kam tau tas kaimas, kaip tu čia gyvensi? Tačiau nepabijojome tų iššūkių ir šiandien esame labai laimingi – netrukus jau persikraustysime visam laikui“, – sako pašnekovė.

Ji priduria, kad vaikai taip pat palaikė tokį tėvų sprendimą, o mažajai dukrytei gyvenimas gamtoje išvis didžiulė laimė, kur ji susipažįsta su pasauliu, įvairiais gyvūnais ir miško gyventojais.

Šeima atnaujino namą ir miestą iškeitė į kaimą

+3

Špakliuotė Ingridos rankose – pati glaistė sienas

Sodyba buvo prižiūrėta, tačiau nuolatiniam gyvenimui jai reikėjo kapitalinio remonto. „Kiek pabuvusi aš išvažiavau iš sodybos su mažąja dukra į miestą, o grįžusi po savaitės neatpažinau namuko – viskas buvo išversta“, – prisimena Ingrida.

Kol vyko remontas, šeima gyveno pirtelėje, o priepirtyje įsirengė virtuvę. Vandenį reikėjo neštis iš tvenkinio, šildytis malkomis, o tualetas buvo lauke. Be patogumų ir minimaliomis sąlygomis šeima gyveno ir nematė jokio vargo, kaip sako Ingrida, jos neišgąsdino tai, kad bliūdus reikėjo plauti bliūduose – viskas buvo daroma dėl geresnės ateities.

Moteris pasakoja, kad 130 kv. m namo konstrukcija išliko visiškai tokia pati, tačiau persidėliojo erdvės ir dabar name vietos yra labai daug. „Aš labai norėjau didžiulio lango į mišką. Buvau mačiusi vaizdo įrašą, kai iš miško ateina briedis ir beldžia į tokį langą, tad mano vyras išpildė svajonę turėti tokį langą, tik briedžių reikia sulaukti“, – juokiasi Ingrida.

Asmeninio archyvo nuotr./Šeima atnaujino namą ir miestą iškeitė į kaimą

Kone visą namo atnaujinimą – nuo elektros išvedžiojimo ir net langų įstatymo atliko Ingridos vyras su savo tėčiu, kuriam 78-eri metai, tačiau ir pati Ingrida pridėjo ranką.

„Vyrui siūliau pasikviesti dizainerį, kad padėtų įsirengti namus, tačiau jis griežtai atsisakė, tad dizaineriai esame abudu (juokiasi). Aišku, iššūkių buvo – statybinių prekių kainos kilo nežmonišku greičiu, todėl biudžetas tikrai išsiplėtė. Kadangi mano vyras labai nemėgsta vidaus apdailos darbų, aš ėjau mokytis tinkuoti ir išmokau dekoruoti sienas. Juokiuosi, kad gyvenime su teptukais dirbu tik grožio srityje, tad špakliuotės ar plaktuko nesu turėjusi rankose. Bet labai džiaugiuosi, kad nušpakliavau visą namą, o ir vyras liko patenkintas, – sako Ingrida. – Visi keikia tą kovidą, o pas mus įvyko labai geri pokyčiai. Jeigu ne pandemija, kažin ar būtume leidę sau sustoti ir priimti tokį sprendimą“, – džiaugiasi Ingrida