„Kam jums tas senas namas – statykite naują! Sukišite visus pinigus ir gyvensite nesibaigiančiuose remontuose. Naujas namas pats geriausias pasirinkimas.“ „Tik jau nepirkite tų naujų dėžučių, pastatytų vidury laukų, kurios subyrės po pirmos žiemos. Jeigu ne pats statai, nieko gero nebus – jau geriau senas ir tvirtai suręstas namas!“
Tokie ir panašūs pasvarstymai girdėti kiekvienam, tad apžvelgsime abi puses ir patirtis – ką reiškia statyti naują namą ir ką – gyventi pamažu jį renovuojant.
Ieva Anelauskaitė-Motiejauskė, gyvenanti Prienų rajone, pasakoja, kad penkerius metus gyveno sename rąstiniame name ir tvirtai žinojo – jo šeima nerestauruos dėl to, kad jis per daug senas ir restauracijos neatlaikys. Dabar, persikėlusi į naują, rąstinį namą, pastatytą vyro rankomis, ji tiesiog negali tuo atsidžiaugti. Tiesa, priduria, renkantis naują ar seną namą, viskas priklauso nuo šeimos poreikių.
„Manau, jeigu būtume radę bent perpus mūsų lūkesčius atitinkančią sodybą su rąstiniu namu, tikrai nebūtume statę naujo namo. Bet paieškos buvo ilgos – tam skyrėme metus laiko ir vis tiek neradome to, kas mums tiktų.
Dar noriu pasakyti, kad man intuicija buvo vienas iš kriterijų renkantis – kai atvažiavome į šią vietą, viskas buvo žalia, gyva, o išlipę iš automobilio pajautėme, kaip čia gera. Tą jausmą aš užfiksavau savo viduje, ir rudenį mes tą sodybą įsigijome.
Vyrui pasakiau, kad nei viena sodyba nesukėlė tokio jausmo, kad ateini į svetimą vietą, bet jauti, kad čia tavo namai“, – pasakoja Ieva.
Svajonė – gyventi rąstiniame name
Ieva sako, kad jos vyras svajojo pastatyti rąstinį namą. „Kai ieškojome sodybos, ji turėjo atitikti daug kriterijų, tad pačių sodybų išžiūrėjome labai daug. Visų pirma, buvo svarbi vieta – norėjosi nenutolti nuo tėvų, kad netoliese būtų vaikų darželis, mokykla, taip pat, kad iki oro uosto tektų važiuoti ne ilgiau kaip valandą, kadangi mano vyras dažnai skraido.
Kai pradėjome ieškoti sodybų, rasdavome užleistus šabakštynus, nepravažiuojamus kelius, tad tokios iškart atkrisdavo. Labai sunkiai, bet galiausiai radome norimą ir, ten pagyvenę supratome, kad vis dėl to statysime naują namą.“
Ieva prisimena, kad į išsirinktą sodybą šeima atsikraustė gruodžio mėnesį ir joje turėjo gyventi čia ir dabar. Ten nebuvo vandens ir kanalizacijos, o ir šildymo sistema buvo senovinė – krosnis.
„Kai įsikėlėme į tą namuką, tikrai turėjome mintį: o gal visgi restauruoti? Juk turi biudžetą ir vertini savo galimybes. Kvadratūra lyg ir tiko – apačioje buvo 70 kv. m, o namuką iškėlus ploto būtų dvigubai daugiau.“
Iš viso 33,50 €
