– Vytautai, kokią vonią verčiausia pasirinkti naujakuriams?

– Kalbant apie vonių tipus, brangiausios būtų akmens masės vonios. Tačiau dar turime skardines ir akrilines vonias. Iš paminėtų brangiausia ir daugiausia problemų kelianti yra akmens masės arba špižinė vonia.

Ji sunki, tad ją transportuojant ir montuojant kyla nemažai iššūkių. Mano patarimas vidutiniosios klasės vartotojui būtų rinktis metalinę arba akrilinę vonią. Prie grindų akrilinės vonios tvirtinasi 8–16 varžtų (kojos į dugną įsisuka centimetro ilgio varžtais), tai nėra labai stabilu.

Yra pasitaikę atvejų, kai netinkamai sumontavus šią vonią žmogus su ja apsivertė. Pajuokausiu, kad gal darė tai, ko nereikėtų daryti vonioje? Tikėtina, kad tai neįvyko prausiantis. Na, ir kita ganėtinai dažna situacija, kai į vonią įkritęs kvepalų buteliukas joje paliko įdaužą, per kurią sunkiasi vanduo...

– Kokią vonią esate išsirinkęs saviems namams?

– Pats naudoju ir kitiems rekomenduoju skardines vonias. Jų kojos prie vonios grindų tvirtinasi dvipuse lipnia juosta. Šios rūšies vonia atspari mechaniniams pažeidimams.

Taip, yra pergyvenančių, kad ši vonia skambės ar nelaikys pakankamai šilumos, bet tai lengvai išsprendžiamas dalykas. Tereikia vonią papildomai apipurkšti montavimo putomis (senas ir patikimas metodas).

– Įsirenginėjant būstą lengva pasimesti santechnikos kainose: ką patariate savo klientams?

– Na, nereikėtų pirkti maišytuvo prekybos centre už 30 Eur. Ekonominės klasės maišytuvai skirti tik butui parduoti, vidutinės klasės ir prabangos – naudojimui.

Siūlyčiau orientuotis į viduriuką ir tartis su meistru, kuris montuos. Supraskite, jūs vertinate estetiką, o meistras, kuris per metus tokių maišytuvų sumontuoja ne vieną šimtą, žino, tai geras ar blogas pasirinkimas.

– Kokių klaidų pastebite, kai kurdinamos vonios naujuose namuose?

– 9 iš 10 naujos statybos butų nėra tinkamo priėjimo prie vonios: atlikta aklina apdaila ir aklinai užklijuotos plytelės. Įsivaizduokite situaciją: jūs užkimšote vonią, įpylėte chemijos, o ji neištirpo.

Anga užsibetonavo. Klausimas, kaip santechnikui atkimšti vonią? Taigi, teks daužyti plyteles. Santechnikui šioje situacijoje būtina, kad ties vonios sifonu būtų durelės (ne miniatiūrinės, o kad žmogus galėtų įkišti 2 rankas), kad prireikus galėtų jį išimti ir išvalyti.

Nesant priėjimo santechnikas ras būdą, bet nuo to kentės užsakovo piniginė. Taupyti svarbu vieniems kitų laiką, pinigus ir nervų ląsteles.

– Akivaizdu, kad dažnam, įsikurdinėjančiam naujuose namuose, trūksta praktikos, o gal išmanymo… O gal tiesiog susikalbėjimo su meistrais?

– Per daugybę metų darbo galiu ant rankų pirštų suskaičiuoti baldininkus, kurie pagalvojo apie po jų ateisiantį meistrą – santechniką. Ne kartą esu susidūręs su situacija, kai ir vonios ar virtuvės spintelės stalčius baldininkai suprojektuoja taip, kad nėra galimybės pajungti normalų sifoną.

Paprastą sifoną galima nupirkti už 8 Eur, o vietą taupantis kainuoja 36 Eur. Taigi žmogus jau patiria papildomų išlaidų.

O baldininkai pagalvojo tik apie save: jie išgręžė mažą skylę (tik 5 cm, kai reikia du kartus tiek) dvi indaplovės žarnas ištrauks, bet vietos kanalizacijos vamzdžiui jau ir neliks.

O santechnikui teks papildomai gręžti skyles, gaišti laiką, teršti aplinką, o klientui ta paslauga išbrangs.

– Kiek ir ar verta investuoti į brangią keramiką?

– Žmonės, vaikydamiesi madų, kartais renkasi dalykus, kurie jiems, galbūt, nėra labai reikalingi. Iliustruosiu pavyzdžiu: šiuo metu populiarūs pakabinami klozetai, bet jų remontas yra 3 kartus brangesnis nei klasikinių. Taigi, sugedus bakelio mechanizmui, pirksite naują mygtuką už 100 eurų arba keisite sulūžusį dangtį už 200 eurų.

Lygiai tokia pati situacija su maišytuvais. Kai kurios detalės nėra fiziškai sandėliuojamos, taigi užsakomos. O jų pristatymas gali užtrukti ir iki trijų savaičių. Man, regis, ne taip svarbu už 20 ar už 200 eurų kriauklę įsigysite, juk rankas plausite ir vienoje, ir kitoje.

Paisyti racionalumo sveika, todėl kartais, gal, geriau, įsigyti tam tikrą daiktą už pigesnę kainą, o po kelerių metų jį atnaujinti. Tai protingiau nei po kelių metų svarstyti, ką gi su ta pasibraižiusia ir pasidėvėjusia keramika daryti?