Energetikos ministerija – naujas šansas

Akivaizdu, kad prieš naujos institucijos vadovus iškyla didžiuliai iššūkiai. Pavyzdžiui, kone kiekvienas krašto gyventojas viliasi, kad bus nustatyta nauja elektros energijos kainų tvarka, ypač po to, kai Valstybės kontrolė konstatavo, kad kasmet Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtinamai elektros kainai trūksta pagrindimo.

Tai savo kailiu patiria kiekvienas pilietis ir verslo subjektas. Tačiau kova su kainomis prilygs kovai su vėjo malūnais, jei nebus naujo požiūrio, naujų sprendimų visame šalies energetiniame ūkyje. Būtent to turėtų imtis naujos ministerijos galva Arvydas Sekmokas. Kol kas iš jo viešų pareiškimų aišku, kad simpatijomis „liūtukui“ ministras netrykšta. Štai po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi A.Sekmokas „Leo LT“ pateiktus dokumentus pavadino "tiesiog medžiaga, o ne atnaujinta veiklos strategija". Jo teigimu, „Leo LT“ atstovai patys prisipažino neturintys modelio, kas ir kaip dalyvaus įgyvendinant naujos jėgainės projektą. Dar anksčiau A.Sekmokas viešai abejojo galimybėmis apskritai statyti naują atominę jėgainę.

Suprantama, kad naujos ministerijos steigimas sulaukė milžiniško socialdemokratų, „darbiečio“ Kęstučio Daukšio pasipriešinimo. Ministrui dar net nepradėjus dirbti, Gediminas Kirkilas jau siūlo jam atsistatydinti, o Birutė Vėsaitė jame net įžvelgia „grėsmę energetikos strategijos tikslams“. O prezidentas, pabrėžtinai santūriai padelsęs, palaimino Energetikos ministerijos atsiradimą.

Tokios reakcijos yra simptomas, kad Energetikos ministerija ir jos vadovas yra viena reikšmingiausių (jei ne pati reikšmingiausia) valdančiosios koalicijos permainų. Žinoma, sunku tikėtis, kad staiga išvysime revoliucinių pokyčių, juk, pasak paties ministro, visiems darbams iš Ūkio ministerijos perimti ir kolektyvui suformuoti prireiks maždaug trijų mėnesių. Tačiau vienas pagrindinių naujos ministerijos uždavinių – „naujo kraujo“ įliejimas į tas energetikos įmones ir bendroves, kuriose Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovauja buvusios Ūkio ministerijos deleguoti žmonės. Užtenka prisiminti, kad dažniausiai tai – savi ir patikimi senosios nomenklatūros kadrai, kuriuos daugelyje vietų „įsodino“ Ūkio ministerijos „veidas“ Anicetas Ignotas.

Tokie „delegatai“ veikia išvien su elektrikais ir dujininkais, visiškai neatstovaudami valstybei ir jos paprastų piliečių interesams.

Tad naujos ministerijos steigimas yra puiki galimybė pakeisti šią įsisenėjusią schemą ir išjudinti ydingą sistemą, kuri kenkia krašto ūkio plėtrai ir paprastiems vartotojams. Tai būtų realus, bet pirmas žingsnis į monopolijų reguliavimą, o tam reikia kadrinių pokyčių ir per naujus žmones vykdomos kitokios energetikos politikos. A.Sekmoko ir A.Kubiliaus pareiškimai rodo, kad bent jau bandymų keisti esamą padėtį galime sulaukti.

Todėl įniršis, su kuriuo buvusieji puola naujos ministerijos atsiradimą, lengvai paaiškinamas. Jiems tai reikštų realią grėsmę prarasti daug metų kurtus galios ir įtakos svertus. Energetikos ministerija gali tapti tuo instrumentu, kuris padės įgyvendinti naujas galimybes gelbstint Lietuvą nuo energetikų savivalės. Akivaizdu, jog jie lengvai nesitaikstys su tokiu pralaimėjimu, tad visiškai realu, kad gali pasikartoti ne vienas scenarijus, panašus į sausio 16-osios įvykius. Belieka viltis, kad ambicingiems valdančiųjų užmojams bus lemta tapti tikrove.