Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 10d. 08:30

Mirnas: kaip atrodo gyvenimas Rusijos mieste ant gigantiškos skylės krašto

Mirno kasykla
ALROSA nuotr. / Mirno kasykla

Giliai Sibire, maždaug už 450 km už poliarinio rato, yra Mirno miestas. Siurrealiai atrodantis miestas stūkso ant net 1,25 km pločio duobės, kuri, kai kas sako, gali įtraukti net sraigtasparnius.

Mirnas pavadinamas „mono-miestu“, nes daug miesto gyventojų dirba vienai vienintelei kompanijai – „Alrosai“, kuri yra didžiausia deimantų kasėja pasaulyje. Mieste gyvena apie 40 tūkst. žmonių. Čia yra ir „Alrosos“ būstinė, bet miestas garsiausias tuo, kad įsikūręs visai šalia kelių šios bendrovės deimanto kasyklų.

Kaip rašo „Business Insider“, nėra atskleidžiama, kiek miesto žmonių dirba kasybos bendrovei. „Alrosos“ atstovė spaudai Diana Petrenko tik patvirtino, kad didžioji dalis iš 35 tūkst. bendrovės darbuotojų gyvena Jakutijoje – Rusijos srityje, kuriame ir stovi Mirnas. BBC 2011 m. rašė, kad apie 70 proc. miesto populiacijos dirba deimantų kasėjais.

Jakutija (arba Sachos respublika, kaip ji vadinama oficialiai) yra didžiausia ne tik Rusijos, bet ir kurios nors pasaulio valstybės administracinė teritorija. Kiek mažiau nei pusė Jakutijos driekiasi už poliarinio rato. Orai čia išties nelepina. Sausio mėnesį vidutinė temperatūra yra net -46 laipsniai. Visoje Jakutijos teritorijoje išplitęs amžinasis įšalas.

Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Sovietų Sąjungos geologai atrado, kad šiose teritorijose gausu deimantų. 1955 m. pradėta duobės kasyba, ir dabar ji yra 525 m gylio ir 1,25 km pločio.

Atšiaurus klimatas ir įšalas sunkino darbus. Iš pradžių įšalas buvo bandomas ištirpdyti pasitelkus reaktyvinius variklius, tačiau nepavykus buvo imtasi sprogmenų. Darbas buvo sunkus – degalai užšaldavo, naktimis reikėdavo uždengti visą duobę, kad neužšaltų ir technika.

ALROSA nuotr./Mirno kasykla
ALROSA nuotr./Mirno kasykla

Deimantų klodų radybos buvo labai svarbios Sovietų Sąjungai, kurios ekonominė situacija buvo gan apgailėtina. Kai kasykla buvo atidaryta, ji greitai tapo didžiausia deimantų kasykla Sovietų Sąjungoje. Septintajame dešimtmetyje per metus joje buvo išgaunama 10 mln. karatų (2 tūkst. kg) deimantų, iš kurių apie 20 proc. buvo brangakmenių kokybės.

Nors atvira deimantų kasyba Mir duobėje nebevyksta nuo 2001 m., darbai toliau tęsėsi naudojant požeminius metodus. 6 metrų aukščio galingi sunkvežimiai spiraliniu keliu vis leisdavosi į duobės dugną.

Ar išties gali įtraukti sraigtasparnius?

Skaitant apie šią kasyklą, dažnai galima rasti perspėjimą, kad ji esą net gali įtraukti sraigtasparnius. Kaip pažymi interestingengineering.com, apie tokius atvejus nėra girdėta. Tačiau tai nereiškia, kad tai gali būti netiesa.

Dėl galimo pavojaus draudžiama skristi tiesiai virš duobės. Teoriškai duobėje gali susidaryti oro sūkurys, kuris neleistų oro transporto priemonėms kilti aukštyn, todėl jos nukristų į žemėje žiojėjančią skylę. Tačiau visai šalia jos yra nedidelis, bet miestui būtinas oro uostas.

Nėra jokių žinių, kad kada nors kažkas panašaus būtų įvykę. Tačiau kasykla yra pareikalavusi aukų, ir paskutinė nelaimė įvyko visai neseniai, prieš porą metų.

2007 m. kasyklą teko uždaryti, kai vanduo pradėjo veržtis į požemines jos erdves. Po žeme buvo įkalinti apie 100 darbuotojų. 8 žuvo, kiti buvo išgelbėti. Po potvynio kasykla liko uždaryta iki šiol, tačiau tikimasi ją atidaryti 2032 m.

Turi ir savo oro uostą

Nedidelis miestas turi savo oro uostą. Skrydis iki jo iš Maskvos trunka apie 5,5 val. Jame yra ir nuosavų „Alrosos“ oro linijų būstinė. Daugiausiai skrydžių čia vyksta į Maskvą, Krasnodarą ir Novosibirską.

„Alrosa“ netoli Mirno turi dar vieną kasyklą, o visoje Jakutijoje – dar aštuonias. Dažnai darbuotojai bendrovės lėktuvais nugabenami į tolimesnes kasyklas, ten jų pamaina tęsiasi dvi savaites.

Dalis gyventojų dirba kasėjais, dalis – deimantų rūšiuotojais, ofiso darbuotojais bendrovėje. Mieste yra ir politechnikos universitetas, kur ruošiami būsimi deimantų pramonės specialistai.

Kadangi Mirną dengia amžinasis įšalas, namai čia yra pakelti nuo žemės – kitaip name būtų pernelyg šalta.

Kadangi miestas yra toli už poliarinio rato, vasarą čia saulė nenusileidžia kone visą parą. Į miestą atsikraustę darbuotojai prisipažįsta, kad nors užsieniečius tai gal ir džiugina, tačiau gyventi nesutemstant gali būti nelengva – dažnai pasiskundžia, kad bluostą sudėti galima tik kelioms valandoms per parą. Na, bent jau šalčio nereikia kęsti vasarą – oras čia šiltuoju metų laiku įšyla virš 20 laipsnių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

07:45
02:10
03:18

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje