Alvydas Lukys. Apie vaikščiojimo pajūriu prasmę, arba Daiktų pasakojimai 

1991 metai, rugsėjis Nidoje. Iš Sovietų Sąjungos dar sklinda pučo atgarsiai. Čia pat Kaliningrado sritis… Paprastai daug dalyvių iki šiol sulaukdavęs fotografijos seminaras šįkart pustuštis, atvyko vos kelios dešimtys kolegų. 

Paplūdimio, kaip anksčiau kad būdavo įprasta, sovietų kariai nebeprižiūri. Vietoj gintaro Baltijos jūra išmeta daugybę „kapitalistinių“ atliekų – butelius, skalbimo priemonių tarą, šampūno tūteles. Keli draugai ieško laiškų buteliuose. 

Iš jūros, 1988
Dvi surištos plūdės, 1992
Iš jūros, 1988

Tuo tarpu mane patraukia neindustriniai, žmogaus rankomis pagaminti daiktai. Beje, juos paplūdimyje pastebėjau jau prieš keletą metų. Atsidūrę suplūkto smėlio fone, šie daiktai primena mano fotografuojamas skulptūras – tuo metu uždarbiavau darydamas skulptūrų fotodokumentacijas. Prisiminiau M.Duchamp’o „ready made“ – kai ką apie tai jau žinojau iš lenkiškos spaudos apie meną. 

Todėl daiktus Baltijos pajūryje atrandu kaip analogiją natūraliu būdu. Pakeitę savo įprastinę vietą, objektai įgyja naują prasmę, o lygus, šviesus fonas, išryškina jų formas. Šie daiktai tuomet pasirodė patys esantys tarsi laiškai butelyje. 

Dvi apvalios plūdės, 1992
Medinė konstrukcija, 1991
Arka, 2015

O kas tuomet yra jų fotografijos? Kad ir kaip besistengčiau, nepavyksta užfiksuoti šių daiktų realių savybių. Ar tuomet fotografijos gali būti jų reprezentantai? Objektų atstovai? Geriausiu atveju – tai tik nuorodos į vieną iš šių daiktų galimų formų, virtualios projekcijos arba indeksai, kaip fotografijos ženkliškumą yra apibrėžęs Charlesas S.Peirce‘as. Mano dvejones išsklaido čia pat Nidoje esančios kapinaitės su Krikštais, kuriuos taip pat imu fotografuoti, mat šių objektų pasikartojimai ir skirtumai pradeda pasakoti ir pajungti vaizduotę veiksmui. 

Šitokiu būdu manyje pradeda formuluotis meninė strategija – rastų objektų fotografijos, kaip tam tikras antropologinis žmogaus daiktų katalogas, kuriame sąmoningai pakartojant tas pačias sąlygas, pradeda ryškėti objektų skirtumai, atveriantys vaizduotės vartelius. 

Biblija, 2006
Kopėčios, 1992
Trys vinys, 2001

Netrukus gimė ir dar viena nauja fotografijų serija – neintensiniai objektai studijoje. Jos atsiradimo laikmetis – paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis, nepriklausomos Lietuvos ekonomikos gimimas, kurį lydėjo įnagių trūkumas, natūraliai atsiradęs poreikis savadarbiams daiktams bei įrankiams, antrinėms pakuotėms. Visa tai tapo mano dėmesio objektais, savotiškais juos pagaminusių žmonių portretais. Tai tarsi archeologiniai artefaktai, iš esmės šiukšlės, iš kurių mes bandome sukurti civilizacijos atvaizdą.

GT paketas, 1996
Radiatorius, 1992
Karutis, 1992
Keltuvas, 1992
Medinė konstrukcija, 1988
Radiotaškas, 2015
Paketai, 1991
Prietaisas, 2015
Šepetys, 1992
Sienelė, 1992
Skiautė, 2001

Nuotraukos ir tekstas Alvydas Lukys 

Įgyvendinimas Lina Zaveckytė ir Gediminas Kajėnas