Tadas Kazakevičius. „Potvynio metas“: marių sugrįžimas

2019 metų vasario 18 dieną Vilniuje pakilau iš lovos supratęs, kad šiandien vyksiu fotografuoti potvynio – stichijos, kuri visa savo galia jau daugybę metų, nuolatos, ištinka pamario gyventojus, užliedama jų pievas, kelius, kiemus, tvartus, kambarius ir gyvenimus.

Ši išvyka labai spontaniška – iš vakaro dar nežinojau, kad vyksiu – nors mintis nufotografuoti potvynį galvoje sukosi jau bent penkerius metus. Paskubom susimetęs būtiniausią mantą leidžiuosi į kelionę. Keturios valandos iki pasaulio krašto, pasaulio, kuris bent kelias savaites bus visiškoje vandens valdžioje. Važiuodamas ir pats bandau suvokti, kaip geriau judėti vandeniu – valtimi ar pėsčiomis? Man ši tikrovė – paslaptis, kaip joje būti – nežinia.

Pakeliui susivokiu, kad valtis man netinka, tad leisiuosi apsemtomis gatvėmis ir laukais pėsčiomis. Guminių batų, matyt, neužteks. Todėl pakeliui įsigyju hidrokostiumą ir porą žvejybinių kojinių – vasario vandens temperatūra netolima ledo temperatūrai, tad šiluma tikrai nepakenks

Pasiekus Šilutės rajoną mane ištinka nuostaba ir begalinis jaudulys – savo akimis žvelgiu į tai, ko iki šiol niekada nemačiau. Ir ką netrukus ketinu patirti savo kūnu žengdamas tiesiai į vandens užlietą teritoriją. 600 kvadratinių kilometrų žemės, šiandien yra virtusios mariomis.

Sutikti pakeliui Alvydas, kurio vienkiemis dabar atrodo lyg negyvenama sala, Rimas, matuojantis vandens lygį ir ramiai besižvalgantis aplinkui, ant bačkos pasilypėjęs Vidas – visi mane įspėja – vienas neteisingas žingsnis nuo kietos kelio dangos ir gali įsmukti, tad verčiau nesuklysti ir nenuklysti kur nereikia. Todėl iki sutemų stengiuosi kuo greičiau apeiti namus, kiemus ir pakalbinti bei nufotografuoti pasirinkusius gyventi šiame vandens stichijos valdomame kraštovaizdyje.

Ir nors viskas keičiasi – kelias į Rusnę, gyventojų džiaugsmui, galų gale yra tapęs tiltu, o vandenys ne kasmet užlieja pievas, – tačiau man ši kelionė įstrigs atmintyje kaip nuolankus pamario slėnio ir jų gyventojų ryžtas būti čia, belaukiant marių sugrįžimo.