Ruslanas Baranauskas. Reminiscencijos, arba Kaip sukurti seną miestą?
Kaip ir daugelis sovietinių laikų fotomėgėjų, kelią į fotografiją pradėjau daugeliui įprastu būdu – su juostiniu aparatu „Smena 8“. Viskas gan tradiciškai ir nuspėjamai.
Maždaug 1990 metais, pasikeitus santvarkai, jau galima buvo išmėginti ir kur kas rimtesnę techniką. Taip prasidėjo mano fotografiniai eksperimentai. Pradžioje jie buvo gan eklektiški ir naivūs, tačiau su kiekvienu nauju darbu jaučiausi vis drąsiau ir užtikrinčiau.
Apie 2000-uosius ėmiau daugiau eksperimentuoti su fotomedžiaga, jungti įvairias nuotraukas, tapybos technikas ir montažo būdu kurti naujus pasaulius. Man tapo įdomu kitaip pažvelgti į gerai pažįstamus ir net šiek tiek pabodusius stereotipinius gatvių vaizdus, taip įprastus miestovaizdžio fotografijose ir atrasti ką nors nematyto, įdomaus.
Žinoma, kūriau ne tuščioje vietoje. Šiems ieškojimams, o ir apskritai fotografiniam matymui, mane įkvėpė tokie meistrai kaip Philippe‘as Halsmanas, Josefas Sudekas, Sebastiao Salgado, slovakų grafikas Albínas Brunovský ir kiti.
Pati montažo technika yra gan paprasta, nieko čia ypatingo: kaip senais, analoginės fotografijos laikais buvo dirbama žirklėmis, o atskirus gabalus klijuojant ar maskuojant spausdinant nuotraukas, lygiai taip pat ir dabar atliekami tokie patys veiksmai, tik jau į pagalbą pasitelkiant kompiuterinę grafiką.
Šitaip darbuojantis „žirklėmis ir klijais“, ilgainiui gimė kelios pagrindinės fotomontažų serijos – „Senojo miesto pasakos“, „Reminiscencijos“ bei „Apleisti miestai“. Lietuvos fotomenininkų sąjungos dėka šie darbai gan plačiai keliavo po pasaulį, buvo siunčiami į tarptautinius salonus, konkursus bei parodas.
Nuotraukos Ruslanas Baranauskas
Tekstą parengė Gediminas Kajėnas
Vadyba Lina Zaveckytė