Fotografas Dmitrijus Skačkovas. Džentelmenai ir kitos būtybės
Prieš trejus metus pirmąją savo specialybę – būgnus, iškeičiau į fotografiją. Žinoma, tai nebuvo atsitiktinumas, mat fotografuoju maždaug nuo dvidešimties metų. Bet iki tol kamerą į rankas paimdavau fragmentiškai ir pleškindavau viską iš eilės, be jokios atrankos.
Tačiau dabar mane iškart labiausiai patraukė studijinė fotografija, kurioje sutelpa darbas ir kūryba, spontaniškumas ir režisūra, santykiai su žmonėmis ir galimybė juos išvysti visiškai kitoje – mano paties sukurtoje – šviesoje.
Baigęs fotografijos bei šviesos technikos kursus, toliau jau žengiau savo keliu žaisdamas ir eksperimentuodamas, ieškodamas tinkamiausių ir įdomiausių sprendimų. Žinoma, pirmaisiais mano pozuotojais buvo artimiausieji – šeimos nariai ir aš pats. Vėliau į studiją išdrįsau pakviesti ir kitus žmones. Šitaip ilgainiui gimė ir pirmoji mano serija „Džentelmenai“. Kiek vėliau išdrįsau fotografuoti ir moteris.




Studijinė žmonių fotografija – tai, visų pirma, betarpiškas bendravimas su skirtingomis asmenybėmis. Prieš kiekvieną fotosesiją aš jaudinuosi kaip prieš pasimatymą – galvoju apie tą žmogų, ieškau būdų, kaip geriausia jį atskleisti ir pamatyti.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad didžioji dalis žmonių prieš kamerą jaučiasi nejaukiai ir droviai. Tad pradžiai būtina įveikti šią pirmąją kliūti, atsipalaiduoti ir atrasti santykį. Atvirumas pralaužia visas kliūtis ir atveria galimybę pažinti ne tik išorinius žmogaus bruožus, tačiau ir jo vidų – emocijas, patirtis, istorijos fragmentus. Tai yra fotografavimas be aparato – pirmas žingsnis į gilesnį žmogaus portreto kūrimą.




Neatsitiktinai sakoma, kad akys – tai žmogaus siela. Būtent akys ir žvilgsnis portrete dažniausiai ir tampa centrine fotografijos dalimi, kurioje slypi didžiausias krūvis, emocija ir psichologizmas. Visos kitos detalės – apranga ar aksesuarai, pavyzdžiui, lazda, pypkė, muzikos instrumentas – tai tik apvalkalas personažui ir tam tikrai nuotaikai sukurti. Tačiau esmė – žvilgsnyje. Juk net ir šypsena dažnai gali būti apgaulinga, netikra, dirbtinė. O akys – nemeluoja, nes jomis kalba žmogaus siela.






Serija „Džentelmenai“ – tai vyriška estetika, kuria aš grožiuosi. Nors laikas dabar yra visai kitas, o žmonės per savo fotografijas socialiniuose tinkluose bando rodyti šviesų, laimingą ir gražų savo gyvenimą, tačiau mane domina kiti dalykai, kitokie, nei diktuoja šiandieninei mados, reklamos ar socialinių tinklų standartai.
Visi džentelmenai yra 40+ amžiaus, o jų veiduose galima matyti asmeninių jų istorijų, be kurių jie nebūtų jie, ženklus. Tai charakteriai, asmenybės, kuriose įrašytos ir dramos, ir liūdesys, arogancija ir rimtumas. Juk gyvenimas nėra vien tik šventė su balionais, jame telpa plati paletė jausmų ir įvairiausių patirčių, kurios įrašytos žmogaus žvilgsnyje, laikysenoje, jo santykyje su savimi pačiu bei aplinka. Viename portrete, tartum rentgene, visa tai gali būti įrašyta šviesa.














Nuotraukos Dmitrijus Skačkovas
Tekstą parengė Gediminas Kajėnas
Įgyvendinimas Lina Zaveckytė