Butautas Barauskas: „Fotografija – tai būdas atrasti ir pažinti kitą“

Fotografuoti pradėjau būdamas dešimties. Pirmasis mokytojas – tėvas – fotografas mėgėjas, pirmoji laboratorija – vonios kambarys, pirmieji žiūrovai – kiemo ir klasės draugai. Baigdamas mokyklą klasiokų albumus palikau kupinus savo darytų nuotraukų. Kaip tik fotografija mane atvedė į žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, tad ilgainiui, labai natūraliai, tapau tuo, kuo esu – spaudos fotografu.

Tapytojai Nomeda ir Šarūnas Saukos, 2007 m.
Dailininkas Mindaugas Skudutis, 2015 m.
Dailininkė Ramunė Kmieliauskaitė, 2015 m.

Šioje profesijoje, kaip ir bet kur kitur gyvenime, svarbiausia yra padorumas. Ne kartą ir ne du buvau raginamas parduoti fotografijas žmogaus, kuris dar neseniai buvo visų gerbiamas ir sėkmės lydimas verslininkas, politikas ar menininkas, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių, tapo atstumtuoju. Džiaugiuosi niekada šiai pagundai nepasidavęs ir išsaugojęs, visų pirma, savo paties orumą, taip pat ir pagarbą žmogui, kuris manimi pasitikėjo fotografuodamasis.

Prezidentas Valdas Adamkus, 2003 m
Dailininkas Antanas Kmieliauskas, 2015 m.
Aktorius ir dainininkas Saulius Mykolatis, 2004 m.

Geras portretas yra dviejų – fotografo ir portretuojamojo – kūrinys. Štai kodėl čia būtina pagarba ir pasitikėjimas, atvirumas bei empatija, kurie atrakina kelią į santykį. Prieš eidamas fotografuoti visuomet kruopščiai ruošdavausi rinkdamas informaciją apie žmogų, jo darbus, pomėgius. Dabar tai paprasta, tačiau ikiinternetiniais laikais tai buvo darbas, kuriam turėjai skirti nemažai pastangų ir laiko. Visa tai leisdavo ne tik geriau pažinti fotografuojamą asmenį ir parodyti jam dėmesį – tai taip pat kelias į artimesnį kontaktą, bet ir vizualizuoti galimas scenas, režisūrinius fotosesijos sprendimus.

Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius, 2009 m.
Aktorė ir režisierė Kazimiera Kymantaitė, 1998 m.
Aktorius ir dainininkas Vytautas Kernagis, 2007 m.

Pamenu, sykį studijoje teko fotografuoti aktorių Vytautą Šapranauską. Iškart pamačiau, kad jam ši fotosesija absoliučiai neįdomi ir jis nėra nusiteikęs atsivėrimams. O man juk būtinas kadras... Šią situaciją išgelbėjo mūsų bendras pomėgis – žvejyba. Aš jam kažką trumpai užsiminiau ir uždanga tiesiog perplyšo: V.Šapranauskas pasakojo apie savo stebuklingus masalus, smagiausias žvejybas, didžiausius laimikius... Na, o fotografija, galų gale, pasidarė tartum savaime, be didelio vargo.

Rašytoja ir dailininkė Jurga Ivanauskaitė, 2002 m.
Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis, 1999 m
Dailininkas Naglis Karvelis, 2011 m.

Siekiant sukurti įdomesnius, netikėtus portretus, paprastai įjungi vaizduotę ir imi fantazuoti – kokioje vietoje ir kaip nufotografuoti konkretų asmenį. Bet šiuo atveju esama pavojaus persistengti: vaizduoti žmogų tokį, koks jis nėra. Šia prasme būtina išlaikyti saiką ir nepaversti asmens savo neišprusimo įkaitu. Žmogus, visų pirma, turi būti savo vietoje: ne tik fizine, bet ir mentaline prasme. Tai taip pat tiesiogiai susiję su padorumo ir pagarbos asmeniui tema.

Dainininkas Povilas Meškėla, 2005 m.
Prezidentas Rolandas Paksas, 2005 m.
Prezidentas Algirdas Brazauskas, 1999 m.

Yra fotografų, kurių padarytus portretus gali atskirti iškart tik juos pamatęs. Juose akivaizdus pačių fotografų braižas, šviesotamsos pajauta, portretuojamojo emocija bei siužeto nuotaika. Tai yra labai svarbu. Tačiau man įdomiausia yra iš santykio gimstantis vizualus pasakojimas apie žmogų, kurį prakalbinu savo fotoaparatu. O neretai – ir tuo džiaugiuosi labiausiai – po fotosesijos užsimezgančiomis draugystėmis, kurios gyvenimui suteikia didžiausią malonumą ir prasmę.

Dailininkas ir muzikantas Paulius Arlauskas, 2015 m.
Rašytoja Adilė Efendi, 2011 m.
Rašytojas Juozas Aputis, 2000 m.
Fotomenininkas ir keliautojas Paulius Normantas, 2008 m.
Smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekeris, 2000 m.
Poetas ir eseistas Česlovas Milošas, 2001 m
Dailininkas Vytautas Tomaševičius, 2011 m.
Dailininkas Vilmantas Marcinkevičius, 2011 m.
Aktoriai Gediminas ir Arūnas Storpirščiai, 1998 m.

Nuotraukos Butautas Barauskas

Tekstą parengė Gediminas Kajėnas

Vadyba Lina Zaveckytė