V.Dambrausko ciklas „Mano miesto portretai“ – pokalbiai su fotoaparatu

„Mano miesto portretai“ – nuotraukų ciklas, pradėtas 2010 metais ir tęsiamas iki šiol. Kasdienėje savo veikloje esu dizaineris, fotografija visiškai atsitiktinai tapo viena įdomiausių bendravimo su žmonėmis formų, o kartu – ir nenuspėjamu, todėl įkvepiančiu kūrybiniu aktu.

Viskas prasidėjo tuomet, kai gavau fotografavimui pritaikytą studiją. Beje, jokių su tuo susijusių idėjų nei svajonių iki tol neturėjau. Sykį Šiaulių gatvėje pastebėjau einantį garsų mūsų skulptorių, Šiaulių universiteto Menų fakulteto steigėją Aloyzą Toleikį. Ėjo vienas, o praeiviai su juo prasilenkdami net nežvilgterėdavo, neatsisukdavo pavymui. Ir tą akimirką man dingtelėjo mintis – aš turiu pasikviesti jį į studiją ir nufotografuoti. Taip ant karšto, be ilgų dvejonių ir padariau. Įdomu tai, kad A.Toleikis studijoje buvo atsipalaidavęs, linksmas, tartum fotoaparatas jį būtų išlaisvinęs nuo jam įprastos rimties ir santūrumo. Nuo to viskas ir prasidėjo.

Kompozitorius ir atlikėjas Raimondas Rašpoliauskas
Aktorė Agnė Grudytė
Aktorius Antanas Venckus

Tuomet į savo studiją ėmiau kviestis meno ir kultūros žmones, kurie šiandien ir kuria Šiaulius, šio miesto aplinką, identitetą, dvasią. Pradžioje orientavausi į pažįstamus, o jų fotografavimas tapo pretekstu susitikti, pasikalbėti, kartu praleisti laiką begurkšnojant kavą ar arbatą. Taip besikalbant, besidžiaugiant mūsų susitikimu, padarydavau ir vieną kitą jų portretą. Neilgai trukus pažįstamų ratas ėmė plėstis ir gerokai peraugo mano bičiulystes. Įsitraukė ir studentai, jaunimas – mūsų miesto ateitis – ir tokiu būdu ši portretų kolekcija tapo kur kas įvairesnė.

Aktorė Agnė Kiškytė
Aktorius Juozas Bindokas
Fotografė Neringa Dzilna

Kas man yra geras portretas? Tai tikro žmogaus atvaizdas – be pozos, be vaidybos. Tokio, koks jis yra kitiems nematant. Žinoma, tai ne visada yra paprasta. Ypač su aktoriais, kurie tik pamatę fotoaparatą iškart įsijungia į kokį nors vaidmenį. Bet man nereikia kaukės, nereikia aktoriaus – aš noriu žmogaus. Todėl nesureikšminu paties fotografavimo fakto, tiesiog kviečiuosi žmones į svečius ir džiaugiuosi laiku, kurį mes leidžiame kartu būdami vienas kitam atviri, nuoširdūs ir savi.

Dailės mokytoja Marytė Ruzgytė
Operos solistė Viktorija Miškūnaitė
Dizaineris Vilius Puronas
Aktorė Neringa Būtytė

Šie portretai sukurti vienoje, sakytume, gan nuobodžioje, anoniminėje aplinkoje – nei sienos, nei grindys, nei interjeras čia nieko nepasako apie pačius asmenis, jų asmenybes. Tai nėra ir jų asmeninė aplinka, kurioje daiktai pasakotų apie žmones. Viskas čia tėra erdvė žmogui, kurią jis užpildo savimi, savo emocija ir savo būsenomis šią gyvenimo akimirką.

Tapytoja Vilma Busilaitė
Rašytojas, dailininkas Petras Rakštikas
Atlikėja Laura Remeikienė

Kartais, tiesa, galvodamas apie konkretų asmenį ir jo ar jos portretą, atrandu daiktą, kuris, man rodos, galėtų tikti, tuomet nešuosi į studiją ir žiūriu, kas iš viso to išeis. Taip nutiko ir su geležine lova, kurią panaudojau fotografuodamas menotyrininką ir fotografą Virginijų Kinčinaitį. Ne šiaip lovą, bet tą iš sovietmečio jaunų dienų, kurios spyruoklių pynė kelia asociacijų ir prisiminimų su bendrabučiu, armija ar kalėjimo grotomis.

Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis

Mano tikslas nėra atskleisti šių žmonių – kiek patys jie nori atsiskleisti, tiek man ir tinka. Na, o jei tai pavyksta, džiugu, ir tai yra bendras mudviejų bendravimo, o ne fotografavimosi, rezultatas. Visada sakau, kad portreto fotografija – tai vienatvės menas: fotosesijoje modelis ir fotografas apsikeičia savo vienatvėmis.

Savo fotografijomis nenoriu nieko nustebinti, nieko įrodyti – tiesiog gerai leidžiu laiką bendraudamas su žmogumi, su kuriuo drauge dalinamės tuo, kokie esame šiandien. Juk tai ir yra pati gražiausia kūrybos išraiška.

Gitaristas Artūras Fišeris Liolys
Aktorė Rimanta Krilavičiūtė
Profesorius Eduardas Balčytis

Šiuos susitikimus tęsiau reguliariai, fotografavau gan intensyviai ir netrukus jau turėjau pluoštą darbų, tinkamų parodoms. Darbai buvo pristatyti Lietuvoje, Baltarusijoje, Jungtinėje Karalystėje. Po kurio laiko pasirodė ir pirmasis šio ciklo albumas, kuris taip ir vadinasi „Mano miesto portretai“.

Dabar tai jau yra tapę tęstiniu projektu: pasirodė dar trys knygos, kuriose sudėti Šiaulių universiteto bendruomenės, Šiaulių choristų, orkestrų muzikantų portretai. Šiuo metu spaudai ruošiamas jau penktasis albumas, kuriame Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos, kuriai sukanka 170 metų, bendruomenės portretai.

Tad ši nuostabos ir atradimų kupina kelionė tęsiasi toliau.

Dirigentas, choro vadovas Remigijus Adomaitis
Bokso teisėjas Alfonsas Povilaitis
Aktorė Monika ir tapytojas Bonaventūras Šalčiai
Atlikėjas Gytis Paškevičius

Nuotraukos Vilmantas Dambrauskas

Tekstą parengė Gediminas Kajėnas

Vadyba Lina Zaveckytė