Elena Krukonytė. „Ankstyvosios Z kartos portretas“: Nepriklausomos Lietuvos karta

Ankstyvajai Z kartai priskiriami žmonės, gimę 1995–2001 metų laikotarpiu. Aš ir pati priklausau šiai kartai, tad fotografijų seriją įkvėpė mąstymas apie mūsų laiką ir mus pačius jame. Keldama klausimą „kodėl esu tokia, kokia esu?“, bandau rasti atsakymus, žvelgdama pirmiausia į savo bendraamžius bei jų gyvenimus.

Kas mus visus sieja? Visų pirma – technologijos, mūsų kasdienybės ir bendravimo dalis, suteikianti naujų saviraiškos formų. Taip pat ir globali kultūra, kurios įtaka be galo svarbi šios kartos identitetui. Nė vienos ankstesnės lietuvių kartos atstovai iki šiol taip masiškai nevažiavo studijuoti į užsienį, kaip tai daro Z karta. Nepaisant to, daugelis tų, su kuriais teko bendrauti šio projekto metu, teigia po studijų užsienio universitetuose planuojantys grįžti į Lietuvą – savo namus.

Lietuviškąją Z kartą, kurią galima pavadinti „laisvės karta“, sieja jaunos, Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos prisiminimas. To meto idėjos, muzika, populiarioji kultūra, socialinės tendencijos suformavo šių žmonių pasaulėžiūrą. Vienu metu būdami virtualaus bei globalaus pasaulio dalimi, šiuolaikiškų ir liberalių pažiūrų, fotografavimuisi daugelis rinkosi gan tradicines erdves – gamtą, namus, šeimos aplinką, kurios esmingai yra prisidėjusios prie jų asmenybių formavimo.

Šis projektas tęsiamas ir toliau.

 

Beatričė Brėdikytė, g. 1999

Beatričė gimė ir užaugo Vilniuje. Jos senelis Vytautas Brėdikis buvo garsus sovietinių laikų architektas, suprojektavęs Lazdynų mikrorajoną. Beatričė šiuo metu Londono menų universitete studijuoja mados įvaizdį ir iliustraciją. Mergina užsiima konceptualiais vizualaus meno projektais, skatinančiais gamtos tausojimą. Beatričės portretas buvo padarytas Dzūkijos nacionaliniame parke esančioje jos šeimos kaimo sodyboje prie senovinės dzūkiškos trobos. Jos asmenybę labiausiai formavo lietuviškos gamtos grožis ir globalinė kapitalistinė kultūra.

Grėtė gimė ir užaugo Vilniuje. Jos mama yra medikė. Mergina studijuoja mediciną Vilniaus universitete ir planuoja specializuotis psichiatrijos srityje. Ateityje mergina svajoja įkurti centrą, kuriame taikant psichiatrijos, jogos ir meditacijos metodus, žmonėms būtų padedama rasti vidinę ramybę. Paklausta, kur norėtų būti įamžinta, ji pasirinko savo namus. Pasak Grėtės, stilistiškai perkrautas interjeras puikiai atitinka pasaulį, kuriame visko per daug ir vyrauja chaosas. Fotografijoje ji sėdi ant tėvų miegamojo lovos vilkėdama kimono, kurį iš Japonijos jai parvežė mama.

Grėtė Beatričė Tautavičiūtė, g. 1998
Haja Pham, g. 1998

Haja gimė ir užaugo Vilniuje. Abu jos tėvai yra vietnamiečiai į Lietuvą atvykę gyventi paskutiniais Sovietų Sąjungos metais. Haja lankė rusų mokyklą. Augant jai buvo sunku suprasti, kas yra jos tėvynė ir kokia yra jos pačios tautybė. Haja pasirinko fotografuotis Vilniuje, savo namuose, kuriuose vakarietiškas stilius susipina su Rytų tradicija. Dabar ji ieško savęs daug dėmesio skirdama žmogaus kūno pažinimui, nes yra įsitikinusi, kad kūnas, protas ir emocijos tarpusavyje glaudžiai susiję. Pasak jos, tai yra ypač aktualu dabar, kuomet visuomenė naudojasi dideliais informacijos resursais ir tai daro įtaką žmonių mąstymui, pasaulėjautai ir psichinei būklei.

Oskaras gimė ir užaugo Kaune. Tėvai jį skatino sportuoti, tad būdamas 13 metų susidomėjo buriavimu burlentėmis Kauno mariose. Paauglystėje jis atrado dar vieną širdžiai mielą sritį – videokūrybą. Oskaras Midlsekso universitete Didžiojoje Britanijoje pabaigė kino režisūros studijas ir grįžęs į Lietuvą dirba videokūrėju bei buriavimo instruktoriumi. Jo portretas padarytas ant Kauno marių kranto. Fotografuojant jis užsilipo ant kėdės, nes, kaip pats teigia, mėgsta žvelgti į pasaulį iš kito rakurso, iš aukščiau. Neatsitiktinai vienas iš Oskaro sukurtų filmų yra apie jo ir draugo kopimą į Kilimandžaro kalną Afrikoje.

Oskaras Kazlauskas, g. 1995
Rokas Kunigėlis, g. 1995

Rokas yra ketvirtos kartos kaunietis. Jo prosenelis, gimęs 1913 metais, anūkui pasakodavo apie tarpukario Kauno inteligentiją ir apie savo pažįstamą gamtininką Tadą Ivanauską. Įkvėptas T.Ivanausko asmenybės, Rokas susidomėjo gamta, baigė miškininkystės bakalauro studijas VDU ir su bendraminčiais plėtoja tvarių aplinkos pokyčių projektą „Girion.lt“. Ne veltui fotografuotis pasirinko Tado Ivanausko sodybą Obelynėje, kurioje praleido daug laiko tyrinėdamas dendrologinę kolekciją ir tobulindamas savo profesinius įgūdžius.

Augusta yra architektė, baigusi architektūros studijas Kardifo universitete Didžiojoje Britanijoje. Fotografuotis ji pasirinko savo tėčio – Jokūbo Fišerio – architektūros studiją Vilniuje. Būtent čia vaikystėje stebėdama tėčio darbą ji susižavėjo architekto specialybe. Augusta užsiima konceptualia ir tvaria architektūra, kuri prisideda prie aplinkos saugojimo ir raminančiai veikia žmogaus psichologinę būseną.

Augusta Fišerytė, g. 1998
Beatričė Marcinkevičiūtė, g. 1998

Beatričė gimė Vilniuje, mokėsi amerikiečių, airių, jėzuitų ir žydų mokyklose. Yra gyvenusi Dubline, o dabar studijuoja psichologiją bei meno istoriją Kolumbijos universitete, Niujorke. Merginos portretas buvo įamžintas jos namų baseine Vilniuje – jos horoskopo ženklas yra Žuvys ir ji mėgsta plaukioti. Vėliau, pokalbio metu, Beatričė, pasitelkdama froidistinę analizę, savo pasirinkimą fotografuotis vandenyje, kuriame jaučiasi labai gerai, interpretavo kaip labai artimo ryšio su mama išraišką. Pasąmoningai vanduo primena motinos įsčias, kurios suteikia saugumo jausmą.

Danielius gimė ir augo Visagine. Jis – rusų tautybės, mokęsis rusų mokykloje, tačiau labai gerai kalba ir lietuviškai. Vaikinas baigė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją. Augdamas daug bendravo su seserimi bei mama ir stebėdavo, kaip jos rengėsi ir kūrė savo stilių. Ryšys su šeimos moterimis ir domėjimasis vizualiaisiais menais Danieliui padėjo atrasti mados pasaulį. Dabar Vilniaus kolegijoje jis studijuoja ryšius su visuomene bei dirba laisvai samdomu stilistu. Jo portretas nufotografuotas prie stačiatikių cerkvės, esančios tarp dviejų daugiabučių namų Visagine, į kurią vaikystėje su šeima jis eidavo melstis.

Daniil Tuzikas, g. 2000
Emilija Poplavskytė, g in 1998

Emilija gimė ir užaugo Vilniuje. Jos tėtis buvo dailininkas Tadas Poplavskis, ilgą laiką kūręs ir gyvenęs Vokietijoje. Nuo pat mažų dienų mergina piešia ir domisi pasaulio meno istorija. Šiuo metu ji studijuoja mados kostiumo dizainą Vilniaus dailės akademijoje. Savo kūryboje ji analizuoja ryšį tarp žmogaus psichologinių procesų ir išorinių pavidalų virsmo. Fotografuotis pasirinko savo kambaryje, kuriame piešia ir kuria.

Jonas gimė ir užaugo Vilniuje. Vizualiais menais vaikiną domėtis paskatino jo dėdė – fotografas ir videografas – padovanojęs Jonui pirmąjį jo juostinį fotoaparatą „Hasselblad“. Vaikinas pasirinko fotografuotis Vilniaus Ševčenkos gatvės loftų vidiniame kieme, kuriame pradėjo domėtis fotografija bei kava. Ši eklektiška vieta reprezentuoja Jono tarpdisciplinišką kūrybą, kurios pagrindas ir yra fotografija. Dabar vaikinas studijuoja meninę fotografiją Londono menų universitete.

Jonas Balsevičius, g. 2001
Miglė Palkevičiūtė, g. 1999

Miglė gimė ir užaugo Vilniuje. Vaikystėje lankė muzikos bei dailės mokyklas, paauglystėje dirbo modeliu Europoje ir Azijoje. Keliaudama po pasaulį ji pajuto begalinį ilgesį savo gimtajam Vilniui bei meilę Lietuvos gamtai ir kultūrai. Miglės portretas buvo padarytas jos namuose, iš kurių matosi Vilniaus panorama. Dabar Miglė studijuoja elektroninės muzikos kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Savo kūryboje ji derina šiuolaikinę muziką su lietuvių liaudies motyvais, tokiu būdu siekdama pasaulį supažindinti su unikalia savo šalies kultūra.

Ema gimė ir užaugo Vilniuje. Biologiškai ji yra vyriškos lyties, tačiau nuo pat ankstyvos vaikystės juto, kad yra ne savame kūne. Būdama penkiolikos ji priėmė save tokią, kokia yra. Neseniai Ema pase pakeitė savo lytį iš vyro į moters. Dabar Vilniaus universitete ji studijuoja mediciną. Paklausta, kur norėtų būti įamžinta, mergina pasirinko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto fojė laiptus, kurie jai simbolizuoja kilimą aukštyn ir savo tikslų siekį. Už jos nugaros matosi freska, kurioje pavaizduota žmogaus anatomijos transformacija.

Ema Žemionytė, g. 1998