Mindaugo Gabrėno tylos monologai ir kiti pasaulio šnabždesiai
Fotografuoju tai, kas mane supa. Įdomiausia čia – pati aplinka ir žmogaus pėdsakas joje. Stebiu ir fiksuoju žmogų erdvėje jį nuasmenindamas, paversdamas nors ir laikina, tačiau neatsiejama didžiojo peizažo dalimi.
Kasdienybės triukšmą ir socialines grimasas čia nugludino laikas, palikęs kartais vos regimą, kartais skausmingai dominuojančią, kartais tyliai slepiamą ir kiekvieno savaip išgyvenamą vienatvės stigmą.
Čia publikuojamos įvairių laikotarpių fotografijos iš skirtingų serijų, tačiau visos iš esmės yra apie tą patį – monologą su savimi, kurį neskubėdamas rašau šviesai jautria plunksna.
Šios fotografinės akimirkos, sustingusios sidabro atspauduose. Lėtas fotografavimo procesas ir ištirpęs laikas tamsiame chemikalais kvepiančiame kambaryje man tapo vientisu kūrybiniu procesu, suteikiančiu ramybės ir begalinės laisvės pojūtį.

















