Rokas Jankus. Gatvės fotografija – tai didžiulė žaidimų aikštelė

Fotografija susidomėjau kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, būdamas maždaug dvidešimties. Tuomet pagrindinė mano idėja buvo estetiškiau dokumentuoti savo gyvenimą, šeimą ir draugus. Nusipirkau fotoaparatą, ketindamas su juo pažaisti, ir įsigijau keletą knygų apie kompoziciją bei techniką. Daugiausia dariau keistas momentines nuotraukas, kartais – portretus, kaip ir daugelis fotografijos savamokslių.

Nuolatos lankydavausi ir gyvo garso koncertuose, kur fotografuodavau pasirodymus ir scenas. Tai buvo pirmosios žmonių judėjimo, greitos kompozicijos ir tinkamo apšvietimo laukimo pamokos. Vėliau, dažniausiai keliaudamas po įvairias šalis, išsiugdžiau dokumentinės fotografijos įgūdžius, išmokau užfiksuoti natūralią aplinką. Tokiu būdu bandžiau užfiksuoti situacijas taip, kaip jas matydavau. Būtent kelionėse man atsivėrė akys – kokia gausybė dalykų aplinkui, kuriuos verta įamžinti.

Tačiau vidinis lūžis manyje įvyko tuomet, kai supratau, jog yra didelis skirtumas tarp „fotografavimo“ ir „nuotraukų darymo“. Pastarasis reikalauja gerokai daugiau dėmesio ir budrumo.

Fes, Marokas
Niujorkas, JAV
Niujorkas, JAV

Pamažu įnikau į dokumentinę fotografiją, žavėjausi man labiausiai įsiminusiais kadrais, kuriuos padarė dokumentikos ir karo fotografai. Tobulose kompozicijose, sukurtose sudėtingomis, greitai kintančiomis ir toli gražu „ne komforto“ sąlygomis, pajutau nepaprastą jaudulį ir unikalias patirtis. Viena vienintelė nuotrauka gali papasakoti tiek daug skirtingų istorijų ir tame išties slypi didelė galia. Viena vertus, fotografija (taip pat ir kinematografija) yra pasakojimo būdas, kurį žmonės „supranta“ lengviausiai, kita vertus, ji gali būti kupina paslapčių. Ir tai – vaizdo kalbos paradoksas.

Niujorkas, JAV
Fes, Marokas
Hamburgas, Vokietija

Gimiau, augau ir gyvenu mieste, todėl man patinka tyrinėti miestus. Fotografija – vienas iš būdų tai praktikuoti. Gatvės fotografijos unikalumas yra tas, jog kažką sukurti galima tiesiog darant tai, ką įprastai ir darai savo gyvenime, tarkime, einant ryte iš namų į darbą. Būtent gatvėse yra didelė galimybė įamžinti kažką įdomaus, nes čia visada kažkas vyksta.

Pirmiausia aš ieškau įdomių žmonių. Antra, skenuoju aplinką. Trečia, stengiuosi sukomponuoti abu šiuos elementus į visumą. Jei šie elementai tinkamai suderinami, nuotrauka gali būti nuostabi. Tiesa, visada reikia prisiminti ir apšvietimą. Tačiau gerą gatvės fotografiją galima padaryti ir kaime, paplūdimyje, viešajame transporte ar bare. Pati aplinka svarbi tiek, kiek padeda atskleisti patį gyvenimą ar tik jo paliktus ženklus. Gatvėse gausu reklaminių skydų, užrašų, ženklų, automobilių, spalvų, atspindžių ir įvairaus apšvietimo. Kompozicijos prasme visa tai – tarsi didžiulė žaidimų aikštelė.

Niujorkas, JAV
Niujorkas, JAV
Niujorkas, JAV

Žmonių tarpusavio bei juos supančios aplinkos santykis – tobulas derinys. Būtent to aš ir ieškau fotografuodamas gatvės gyvenimą. Tiesa, nebandau specialiai to rasti, tiesiog taip nutinka –gyvenimas pats skleidžiasi prieš akis, tereikia tai pamatyti ir spėti „pagauti“. Būtent gatvės fotografija man atvėrė akis, išmokė klausytis, sužadino laukimo jausmą. Tai padėjo geriau suvokti mane supančią aplinką, jos taisykles, dėsningumus, įvairius niuansus bei subtilybes.

Niujorkas, JAV
Seulas, Pietų Korėja
Niujorkas, JAV

Gera gatvės fotografija nukelia žiūrovą į veiksmo vietą, leidžia jam pačiam pajusti, išgirsti ir pamatyti šią situaciją savomis akimis. Ji kelia daugiau klausimų nei duoda atsakymų. Ji priartina žiūrovą prie tos vietos ir perteikia tam tikrą nuotaiką, miesto ar konkretaus įvykio atmosferą. Ji intymi, bet neteisia ir neišnaudoja savo objektų.

Seulas, Pietų Korėja
Fes, Marokas
Niujorkas, JAV

Pati fotografija labai daug pasakoja apie gyvenimą. Tai tarsi visuomenės veidrodis. Stebėdamas įvykius, bandau įsivaizduoti, ką žmonės darys toliau, numatyti, kaip elgsis vieni su kitais. Dažniausiai tai darau be išankstinio tikslo, pasąmonėje fotografuoju kiekvieną sceną, kuri mane sudomina.

Vėliau atskirdamas geras nuotraukas nuo blogų, aš tiesiai ekrane arba negatyve pamatau, kas tame vaizde mane patį paliečia, jaudina, suintriguoja. Tai būdas perkelti savo vidines patirtis, jausmus į savo fotografiją, per daug apie tai nemąstant, intuityviai.

Gatvės išties daug pasako apie gyvenimą, bet dar daugiau – apie mane patį.

Niujorkas, JAV
Praha, Čekija
Tokijas, Japonija
Niujorkas, JAV
Tokijas, Japonija
Niujorkas, JAV

Nuotraukos Rokas Jankus

Tekstą vertė Gabija Lebednykaitė, parengė Gediminas Kajėnas

Vadyba Lina Zaveckytė