Denis Vėjas. Niekieno žemė: Meksikos portretas
Niekieno žemė – tai mano kelionių po Meksiką 2012–2019 metais chronologija. Šiuo metu kaip tik rengiama knyga, kurioje fotografinės esė susijungia į vientisą pasakojimą apie šią šalį ir gyvenimus joje. Pagrindinė ašis – tai Meksikos čiabuvių ir atvykėlių iš Vakarų santykiai XXI amžiuje, žvelgiant iš vietinės kultūros, religijos bei kasdienio gyvenimo perspektyvos.
Keliavau kryptingai siekdamas pažinti ne turistinę šalies pusę, bet tai, kas paslėpta nuo daugelio žvilgsnių. Štai kodėl mano dėmesio centre – vietinės bendruomenės ir neplanuoti susitikimai bei pažintys. Šie „gyvi“, asmeniniai patyrimai leido geriau pažinti ir suprasti nuo Vakarų civilizacijų ir globalaus pasaulio nutolusių bendruomenių gyvenimus, o pasitelkus fotografiją papasakoti apie juos kitiems.
Kita šio pasakojimo, o kartu ir pačios šalies pusė – tai turistinės vietos, kurios ikikolonijiniu laikotarpiu turėjo didžiulę kultūrinę vertę bendruomenėms, tačiau dabar yra virtusios turistų epicentrais, kur atvykėliai ir šiandien jaučiasi esantys kaip karaliai, o vietiniai jiems pardavinėja suvenyrus ir kitaip linksmina.
Tačiau mano pasirinkimas – būti ne turistu, o keliautoju, kurį patį keičia kelionė. Šitokiu būdu siekiu įamžinti Meksikos portretą, kuriame dera akimirkos iš vietinių kasdienybės, jų religinės šventės bei apeigos, o kartu ir turistinės šalies vietos, viešosios miestų erdvės, kuriose dažnai viešpatauja atvykėliai ir jų primesti „ritualai“. Šių dviejų pasaulių sankirtose bandau atpažinti tai, kaip šie du skirtingi pasauliai persipina ir veikia vienas kitą šiandien.
Dar vienas aspektas – tai turizmo etikos klausimas. Daugiau nei per dešimt savo kelionių metų, ne kartą buvau liudininkas to, kaip turizmo pramonė keičia vietines bendruomenes. Sąmoningai supriešindamas šias kultūras bei turizmo industriją Meksikoje, bandau atskleisti nekomercinių kelionių privalumus bei džiaugsmą, kurį suteikia galimybė dalyvauti kasdieniame gyvenime, patirti ir užmegzti gilesnį ryšį su nepažįstamais ir pačiam tapti iki šiol tolimu buvusio pasaulio dalimi. Nusigręžus nuo organizuotų turistinių kelionių modelio, galima atrasti būdų būti ne pasyviais stebėtojais, bet dalyviais, autentiškai patiriančiais šalį, jos kultūrą bei žmones.
Savo paties kelionių niekados neplanavau. Neketinau iš to daryti publikacijų serijų ar nuotraukų knygos. Tai buvo mano kelionės, kuriose gyvenau ir kurių akimirkas fiksavau visų pirma sau pačiam. Galiausiai šios akimirkos ir istorijos susidėliojo į vientisą šalies portretą, kuriame persipina tikros istorijos, vietinių pasakojamos legendos ir mano paties asmeninės patirtys.
Nuotraukos ir tekstas Denis Vėjas
Vadyba Gediminas Kajėnas, Lina Zaveckytė