Aleksandras Ostašenkovas. „Kitas krantas“ – pasivaikščiojimai su savimi
„Kitas krantas“ – tai išgyventos epochos, perleistos per emocijas, asmenines patirtis, ir virstančios sielos būsena, metafora. Ji tokia efemeriška, kaip vizija besisklaidančiame rūke. Kiekvienas mūsų turi savo kitą krantą, kuris išryškėja ilgame prigimties ir tapatybės ieškojimo bei atpažinimo kelyje.
„Kitas krantas“ – tai meditatyvus kalbėjimas apie žmogų ir jo nepakartojamą, unikalų gyvenimą, įprasmintas būties blyksnyje. Suvokti šią dovaną kaip išskirtinę galimybę mąstyti, jausti, patirti, stebėti ir stebėtis gyvybės paslaptimi, priartėti ir vėl nutolti nuo jos įminimo – štai kur gyvenimiškos kelionės stebuklas.
„Kitas krantas“ – tai kasdienės patirties ir vidinio tapsmo akimirkos, kur laikas tampa ženklu, kurio neįmanoma panaikinti. Ilgus metus klaidžiojusi būties labirintais, stebėjimo ir analizės objektu siela pasirinko savo pačios portretą. Ilgainiui būtent tai tapo vienintele ir tikra egzistencijos prasme, o kūryba, kaip šio proceso antropologija – vieninteliu ir tikru objektu, vertu kančių ir paties gyvenimo.
„Kitas krantas“ – tai egzistencinis klausimas, nuolatos pildomas sąmonės nušvitimų bei abejonių, pastangų aprėpti neaprėpiamą, suprasti pasaulį ir save, įvardyti gyvenimo tiesas nuolatos kintančiame egzistencijos mirksnyje. Gyvenimas duotas, kad jį gyventum, kad bėgant metams jį pažintum, o sąmonei priartėjus prie lemtingos ribos suvoktum, kad nieko tame gyvenime taip ir nesupratai.
Kitas krantas, keliaujantis laiku, niekada nepriartėja. Jis neturi nei pradžios, nei pabaigos ir krypsta begalybės, Amžinybės link.
Ši serija kurta 1976 –2004 m.
Tekstas ir nuotraukos Aleksandras Ostašenkovas
Vadyba Gediminas Kajėnas, Lina Zaveckytė