„Instagrame“ savo darbais užburiantis I.Kovaliovas: „Fotografija – tai būdas gėrėtis mus supančiu pasauliu“ 

Mobiliuoju telefonu fotografuojantis šiaulietis Irmantas Kovaliovas jau ne vienus metus savo ištikimų sekėjų ratą buria instragrame. Tačiau nesvetimos jam ir parodinės erdvės: 2020 metais jis debiutavo kasmetinėje Šiaulių menininkų parodoje, vėliau savo darbus rodė personalinėse parodose Dusetų galerijoje bei Kauno fotografijos galerijoje. 

Pats fotografas teigia, kad jo darbai – tai lėtos klajonės po kasdienybės paviršių, žvalgantis ir pastebint netikėtas jungtis, spalvų derinius ir linijų žaismę. „Dabar net ir gan trumpą atstumą neretai einu ne minutę, o dvidešimt“, – prisipažįsta I.Kovaliovas. 

Nors nuosekliai fotografuoti jis pats pradėjo jau gan brandžiame amžiuje, tačiau tai nebuvo atsitiktinumas: jaunystėje fotografija aktyviai užsiėmė jo tėvas – dailės darbų mokytojas, tad ir pats I.Kovaliovas augo tarp nuotraukų bei meno albumų. Mokėsi jis Dusetų Kazimiero Būgos vidurinėje mokykloje sustiprintoje dailės klasėje, vėliau baigė dailės darbų specialybę Šiaulių universitete. Beje, jo brolis Aurelijus taip pat pasuko kūrybiniu keliu – užsiima tapyba. „Tad visi mes daugiau ar mažiau esame prie meno“, – sako I.Kovaliovas.

Nors šiandien jo kasdienis darbas nėra susijęs su jokiais menais, o fotografijai skiria savaitgalius ir laisvas kasdienybės akimirkas, tačiau į kūrybos pasaulį atvedė ankstesnis darbas mobiliųjų telefonų salone. 

„Prieš penkerius metus su fotografija neturėjau nieko bendra. Žinoma, pafotografuodavau kelionėse, kasdienybėje – žodžiu, buitiškai, kaip ir dauguma. Tačiau apie kūrybinę, meninę fotografiją nebuvo jokio supratimo. Viskas prasidėjo nuo profilio instagrame. Tiesa, pradžioje tik susikūriau jį ir nieko ten nedariau. Tik po gero pusmečio įsigijęs pirmąjį Iphone telefoną ėmiau daugiau fotografuoti, o padaręs įdomesnę nuotrauką keldavau į savo paskyrą“, – pasakoja ir dabar išimtinai mobiliuoju telefonu fotografuojantis I.Kovaliovas. 

Tiesa, jis prisimena, kad anksčiau bandė fotografuoti ir skaitmeniniu fotoaparatu, o kai pavykdavo neblogas kadras, nuotrauką įsikeldavo į telefoną, o iš ten – į savo socialinio tinklo profilį. Tačiau kai kelis kartus išvažiavęs fotografuoti pastebėjo, kad nors fotoaparatą ir pasiėmė, tačiau atminties kortelė liko namuose, tuomet ir apsisprendė fotografuoti tik mobiliuoju telefonu, kuris visada yra po ranka. 

„Esu fotografavęs su Android išmaniuoju telefonu, tačiau Iphone nuotraukų koregavimo sistema man pasirodė žymiai patogesnė ir įvairesnė, mat suteikia daugiau galimybių tvarkyti fotografijas: spalvas, šešėlius, kontrastą, tiesinti linijas, visaip vartyti ir karpyti nuotraukas. Viskas man čia yra sklandžiau, aiškiau ir paprasčiau: nufotografavai, pakoregavai ir dedi į instagramą“, – pasakoja I.Kovaliovas.  

Pasak fotografo, nors mobiliuoju telefonu darytų nuotraukų kokybė ir skiriasi nuo skaitmeninio fotoaparato, tačiau tiek instagramui, tiek ir parodoms jam visiškai pakanka ir tokios nuotraukų raiškos.  

Vis dėlto, fotografas pabrėžia, kad nors šiandien daug dėmesio yra skiriama technologijoms ir jų teikiamoms galimybėms, tačiau ką ir kaip fotografuoti apsisprendžia pats žmogus. Paklaustas, kaip jis pats pastebi dėmesio vertą objektą, kuris gali tapti fotografija, I.Kovaliovas teigia ir pats iki šiol neturintis atsakymo į šį klausimą. 

„Tiesiog einu ir akis pamato. O kaip? Kodėl? Iš kur? – nežinau. Aš pats nustebau kai vieną dieną ėmiau pamatyti dalykus, pro kuriuos anksčiau abejingai praeidavau. Lyg ir nieko reikšmingo neįvyko, bet kažkas buvo kitaip... Aš net ėmiau baimintis, kad tas pastabumas vieną dieną gali tiesiog praeiti. Gal tai turi kažkokią garantiją? Bet kai ir po metų nepraėjo, o noras fotografuoti tik stiprėjo, ėmiau patikėti, kad tai tikrai su manimi vyksta“, – mintimis dalijosi fotografas.  

I.Kovaliovo dėmesį dažniausiai patraukia miesto architektūra, įvairios detalės, spalvų dermė, šviesa, linijos, skirtingų objektų santykiai. Jį taip pat domina kitados žmonių gyventos, bet dabar ištuštėjusios ir apleistos vietos. „Man įdomu ieškoti bei sufantazuoti kitados čia buvusio gyvenimo ženklus ir visokias istorijas“, – teigia fotografas savaitgaliais su žmona sėdantis į automobilį ir važinėjantis po įvairius miestelius, kaimus, senus dvarus bei apleistas sodybas. 

Visą Šiaulių kraštą jau ne kartą apvažiavęs, o dabar vis dažniau gero kadro ieškoti vykstantis į Latviją I.Kovaliovas teigia į fotografiją žiūrintis gan paprastai – svarbiausia jam padaryti gerą, dekoratyvų kadrą, kuris gerai atrodytų įrėmintas ir pakabintas ant sienos. Pasak jo, gera nuotrauka kelia klausimus, emocijas, atgaivina priminimus, taip pat žadina smalsumą ir pasigėrėjimą mus supančiu pasauliu. 

„Fotografuoju be jokių temų ir išankstinių planų, tiesiog tai, kas patraukia mano akį. Didelių tikslų neturiu – tiesiog mėgaujuosi tuo, ką darau. Gal toks yra mano būdas kalbėtis su pasauliu, o per nuotraukas – ir su kitais žmonėmis“, – teigia I.Kovaliovas. 

Nuotraukos Irmantas Kovaliovas 

Tekstas Gediminas Kajėnas 

Įgyvendinimas Lina Zaveckytė